Studentai siekia, kad kolegijų absolventai galėtų įsidarbinti valstybės tarnyboje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir baigusieji universitetus. Mažiau sureikšminti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą linkę ir politikai, bet nieko konkretaus nežada.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) šią savaitę pradėjo rinkti parašus peticijoje dėl kolegijų absolventus diskriminuojančios Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) normos panaikinimo. Studentai įsitikinę, kad dabartinis reglamentavimas nepagrįstai sukuria prastesnes sąlygas kolegijų absolventams įsidarbinti valstybės tarnyboje. Politikai pripažįsta, kad padėtį reikia keisti. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) laikosi pozicijos, kad visiems aukštųjų mokyklų absolventams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės pretenduoti į A lygio valstybės tarnautojo pareigybes. Tačiau kartu ŠMM atstovai pažymi, kad profesinio bakalauro ir bakalauro laipsniai suteikia skirtingą kompetenciją. Jaučiasi diskriminuojami Pagal dabartinį įstatymą A lygio valstybės tarnautojų pareigas gali eiti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. LSS atstovai mano, kad nuostata, leidžianti kolegijų absolventams eiti tik B arba C lygio tarnautojų pareigas, juos diskriminuoja, nes nepagrįstai apriboja galimybę gauti įgytam išsilavinimui adekvatų darbą. „Nėra teisinga, kai sudaromos nelygios teisės dėl to, kokią aukštąją mokyklą pasirinkai“, – LŽ sakė LSS prezidentas Paulius Baltokas. Jis pažymėjo, kad bakalauro (universitetinis) ir profesinio bakalauro (koleginis) laipsniai pagal savo turinį ir apimtį nėra iš esmės skirtingi ir yra priskiriami tam pačiam kvalifikacijų lygmeniui, todėl absolventams reikia užtikrinti lygias galimybes įsidarbinti valstybės tarnyboje. „Kolegijų absolventai įgyja tą patį kvalifikacijos lygį kaip ir universitetų absolventai, tad keista, kad vieni gali eiti aukštesnes pareigas, o kiti – ne“, – teigė P. Baltokas. Pasak LSS atstovų, leidimas kolegijas baigusiems asmenims užimti ir A lygio valdininkų postus padėtų valstybės tarnybos sistemai rajonuose ir mažesniuose miesteliuose. „Didelė dalis studentų nori dirbti didmiesčiuose, o štai kolegijų absolventai, kurių studijos yra nukreiptos į regionų aptarnavimą, neturi teisės eiti aukščiausio lygio pareigų valstybės tarnyboje. Tuomet mums tenka spręsti specialistų trūkumo regionuose problemą“, – aiškino P. Baltokas. Jo teigimu, dažnai rajonų valdininkai negali siekti karjeros aukštumų, nes, pavyzdžiui, savivaldybių administracijų padalinių, skyrių vadovams yra nustatyti reikalavimai turėti universitetinį išsilavinimą. „Galbūt žmogus yra baigęs kolegiją ir turi tam tikros kompetencijos bei gebėjimų, tačiau jam užkertamas kelias kilti karjeros laiptais vien dėl diplomo formos, bet ne dėl turinio“, – kalbėjo LSS lyderis. Peticiją studentai planuoja įteikti Seimo ir Vyriausybės peticijų komisijoms. Vadovaujasi įstatymo raide Valstybės tarnybos departamento (VTD) atstovai nebuvo linkę vertinti LSS iniciatyvos. „Mes dirbame pagal teisės aktų reikalavimus, o juos priima politikai“, – atkirto VTD direktorius Osvaldas Šarmavičius, LŽ paklaustas, ar dabartinis įstatymas nediskriminuoja baigusiųjų neuniversitetines aukštąsias mokyklas. Įstatyme įtvirtintos trijų lygių valstybės tarnautojų pareigybės skiriasi dėl skirtingo išsilavinimo lygio. Kaip minėta, A lygio pareigybė reikalauja aukštojo universitetinio arba jam prilyginto išsilavinimo, B pareigybei būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas. Žemiausio – C lygio – pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija. „Atkreipiame dėmesį, kad patvirtintame Suvienodintų pareigybių sąraše nurodyta, jog pretendentai, turintys B lygio pareigybių išsilavinimą, gali eiti 3-14 kategorijų pareigas, t. y. negali pretenduoti tik į aukščiausių – 15-20 – kategorijų pareigybes, priklausomai nuo įstaigos priskyrimo tam tikrai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupei“, – LŽ aiškino VTD atstovai. Įžvelgia biurokratinius barjerus Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas pažymėjo, kad yra numatyta peržiūrėti Valstybės tarnybos įstatymą, tačiau esą svarbu, kad būtų priimami ne pavieniai, o kompleksiniai sprendimai. „Per pavasario sesiją planuojame diskusijas, renginius, seminarus dėl naujos įstatymo redakcijos, kurioje būtų aiškiai numatyti ne tik reikalavimai tarnautojams, bet ir atleidimo, priėmimo, socialinių garantijų, darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Esu už kompleksinį sprendimą“, – LŽ sakė politikas. Jis pripažino, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, pernelyg vertinamas išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, bet ne žmogaus žinios, kompetencija ir profesionalumas. „Turime kelti klausimą, ar mums reikalingas kompetentingas specialistas, suprantantis, kaip turėtų būti sprendžiami vieni ar kiti klausimai, ar mums reikalinga visuomenė, turinti diplomą, bet neturinti įgūdžių“, – svarstė parlamentaras. Viešojo administravimo ekspertas, Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis mano, kad šiuo metu valstybės tarnyboje esama nemažai biurokratinių kliūčių, kurios niekaip neprisideda prie efektyvaus valdymo užtikrinimo. „Šiuolaikiniame pasaulyje kompetencijos dinamiškai keičiasi ir gali būti taip, kad žmogus, turintis magistro diplomą ar daktaro laipsnį, visiškai neišmanys darbo srities, bet atitiks formaliuosius kriterijus“, – LŽ teigė jis. K. Masiulis įsitikinęs, kad valstybės tarnyboje galėtų būti visiškai panaikinti išsilavinimo kriterijai, tačiau tuomet reikėtų turėti asmens kompetencijos patikrinimo sistemą.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuvoje/studentai-valstybes-tarnyboje-pasigenda-lygybes/197589

Tomas Bašarovas Lietuvos žinios