Iš valstybės įstaigų neteisėtai atleisti darbuotojai vis dažniau prisiteisia didžiules kompensacijas. Žalą atlygina ne buvę jų darbdaviai, priėmę neteisėtus sprendimus, o mokesčių mokėtojai. Nors įstatymas jau porą metų leidžia elgtis priešingai, jo svertais naudojamasi itin retai.

Atvejų, kai valstybės tarnautojai iš pareigų atleidžiami neteisėtai, pastaraisiais metais itin padaugėjo. Vos prieš kelias savaites Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos buvusį direktoriaus pavaduotoją Vytautą Giržadą grąžinti į postą. Dėl neteisėto atleidimo jam turi būti sumokėta 20 tūkst. litų moralinė kompensacija ir daugiau kaip po 6,3 tūkst. litų už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį. Šią VAAT nutartį Vidaus reikalų ministerija (VRM) apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Tokių bylų ir šiais, ir praėjusiais metais būta ne vienos. Su panašiais ieškiniais į teismus kreipėsi nemažai ministerijų, joms pavaldžių institucijų ir savivaldybių valdininkų. Kompensacijoms, kurios priteisiamos nepagrįstai atleistiems darbuotojams, iš valstybės biudžeto kasmet atseikėjamos įspūdingos sumos. Tik šiemet Valstybės kontrolė (VK) primygtinai paragino imtis priemonių, kad valstybei padaryta žala būtų atlyginta iš kaltininkų kišenės. Kai kurioms institucijoms jau yra pateikti VK priimti sprendimai, įpareigojantys atsakingus asmenis atlyginti žalą, kitaip jiems grės akistata su Generaline prokuratūra.

 
Tūkstantinės kompensacijos

Didžiausių sumų atleisti darbuotojai praėjusiais metais reikalavo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Bene garsiausiai nuskambėjo prieš trejus metus iš Lietuvos darbo biržos (LDB) direktoriaus pareigų atleisto Vido Šlekaičio istorija. Pernai jis buvo grąžintas į šį postą. Teismui konstatavus, kad V.Šlekaitis iš pareigų buvo atleistas neteisėtai, valstybei tai atsiėjo net 377,3 tūkst. litų.
Bylą teisme laimėjo ir kitas LDB darbuotojas, jam kaip kompensacija buvo išmokėta daugiau kaip 30 tūkst. litų. SADM atstovų teigimu, teismuose su buvusiais darbuotojais dėl galbūt neteisėto jų atleidimo šiuo metu bylinėjasi "Sodra". Ieškinius iš viso pateikė 8 buvę "Sodros" darbuotojai. Vienam jų teismas jau priteisė per 13,7 tūkst. litų, su kitu pasirašyta taikos sutartis, išmokant 8 tūkst. litų kompensaciją, galutiniai sprendimai kitose bylose dar nepriimti.
208,5 tūkst. litų žala valstybei skaičiuojama dėl tuomečio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymo iš pareigų atleisti Valstybės tarnybos departamento (VTD) vadovą Osvaldą Šarmavičių. Pernai teismo sprendimu jis buvo grąžintas į darbą, tačiau vėliau pareigų atsisakė savo noru.
Apie 200 tūkst. litų priteista iš Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Reorganizuojant ŽŪM pavaldžias įstaigas buvo mažinamas pareigybių skaičius. Atleisti darbuotojai pateikė ieškinius teismams ir dalis jų bylas laimėjo.

Pavaldžiose įstaigose – tas pats

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) LŽ informavo, kad per pastaruosius dvejus metus kol kas yra įsiteisėjęs tik vienas teismo sprendimas dėl neteisėtai atleisto tarnautojo. Pareiškėjui priteista daugiau kaip 74,8 tūkst. litų, jis grąžintas į ankstesnes pareigas. Teisminis ginčas su Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) buvusiu direktoriaus pavaduotoju Arvydu Rameliu tebevyksta, nors jam buvo priteista 44,8 tūkst. litų.
Teisingumo ministerija (TM) savo iždą neteisėtai atleisto darbuotojo kompensacijai patuštino daugiau kaip 44,4 tūkst. litų. Ūkio ministerijai (ŪM) pernai teko atseikėti per 14 tūkst. litų už priverstinę pravaikštą iš pareigų atleistam komercijos atašė. Iš ŪM pavaldžios Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos šį pavasarį teismas priteisė išmokėti buvusiam darbuotojui daugiau kaip 33,6 tūkst. litų už priverstines pravaikštas ir 3 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti. Šiuo metu dėl tarnautojo galbūt neteisėto atleidimo bylinėjasi ir Valstybinis turizmo departamentas prie ŪM.
Aplinkos ministerija (AM) teismo yra įpareigota sumokėti beveik 10 tūkst. litų kompensaciją už priverstines pravaikštas ir 1 tūkst. litų advokato išlaidų neteisėtai iš pareigų atleistam ilgamečiam Lietuvos zoologijos sodo direktoriui Vaclovui Dumčiui. Teismo sprendimu jis grąžintas į ankstesnes pareigas, tačiau ginčas dar nebaigtas, nes šią vasarą AM pateikė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui.
Finansų ministerijai pavaldus Muitinės departamentas šiemet jau buvo įtrauktas į 7 teisminius ginčus dėl neteisėto darbuotojų atleidimo. Kol kas tik vienas pareigūnas neįsiteisėjusiu teismo sprendimu grąžintas į tarnybą, jam priteista po beveik 159 litus už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną, skaičiuojant nuo šių metų sausio 11-osios iki kol teismo sprendimas bus pradėtas vykdyti. Šiuo metu tebėra nagrinėjamas Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir jos buvusios darbuotojos ginčas.

 
Sudarė taikos sutartis

Ministro pirmininko tarnyba (MPT) pernai turėjo du teisminius ginčus dėl galbūt neteisėtai atleistų darbuotojų. MPT Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius LŽ patikslino,   kad teismas, išnagrinėjęs vieno darbuotojo skundą, priėmė sprendimą jį atmesti, su kitu tarnautoju buvo sudaryta taikos sutartis. MPT už pravaikštos laikotarpį jam sumokėjo per 13,3 tūkst. litų.
Užsienio reikalų ministerija (URM) šių metų pradžioje, net nelaukusi teismo sprendimo, patenkino pernai URM kanclerio potvarkiu atleisto tarnautojo pretenziją. Jis buvo grąžintas į ankstesnes pareigas ir gavo kompensaciją. Valstybei tai atsiėjo daugiau kaip 26,3 tūkst. litų žalos.

 
Klysta ir savivaldybės

Į teismus dėl neteisėto atleidimo iš pareigų dažnai kreipiasi ir savivaldybių valdininkai. Pavyzdžiui, net šeši Raseinių rajono merijos tarnautojai šiuo metu yra pateikę tokius ieškinius. Pirmos instancijos teisme 3 bylos jau laimėtos, tačiau buvusiems darbuotojams palankius teismo sprendimus merijos teisininkai yra apskundę apeliacine tvarka. "Šiuo metu jokio įsigaliojusio teismo sprendimo nėra, dar neišmokėta nė vieno lito", – LŽ tvirtino Raseinių rajono merijos viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Sigitas Gudžiūnas. Merijos atstovai kol kas nėra apskaičiavę, kiek lėšų iš savivaldybės iždo bus atseikėta kompensacijoms, jeigu teismas pripažins, kad darbuotojai buvo atleisti neteisėtai.
Palankaus teismo sprendimo šį rudenį sulaukė buvęs Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius Šarūnas Skučas. Jis iš pareigų buvo atleistas net du kartus, abu atleidimai teismo sprendimais pripažinti neteisėtais. Sostinės merijos atstovai LŽ patikslino, kad Š.Skučui už priverstines pravaikštas per šiuos ir praėjusius metus išmokėta per 43,7 tūkst. litų.

 
Pinigai taškomi, kaltų nėra

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė piktinasi, kad kompensacijoms dėl neteisėtų atleidimų mokėti naudojamos valstybės lėšos. Ji pabrėžė Raseinių rajono merijos atvejį. Esą jei teismas pripažins, kad darbuotojai buvo atleisti neteisėtai, savivaldybei tai kainuos šimtus tūkstančių litų. "Faktas, kad savivaldybėje lėšų darbo užmokesčiui išmokėti metų pabaigoje trūks. Nukentės kiti darbuotojai, jie bus išvaryti nemokamų atostogų, kad būtų išmokėtos kompensacijos atleistiesiems. Taškomi valstybės ir visų mūsų piginai, o kaltų nėra", – LŽ teigė I.Petraitienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad neteisėtai atleidus darbuotoją padaroma ne tik materialinė žala. "Žmogus netenka ne tik pragyvenimo šaltinio, jis žlugdomas psichologiškai, moraliai", – tikino profsąjungos lyderė. Jai nesuprantama, kodėl atsakomybė už priimtus neteisėtus sprendimus nėra taikoma tiesiogiai.
 

Įstatymo svertais nesinaudojama

Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio tarnautojo atlyginti valstybei padarytus nuostolius. Prieš trejus metus TM parengė šio įstatymo pataisas, kuriomis siūlė griežtinti valstybės tarnautojų atsakomybę, o 2010 metais Seimas priėmė pataisas, kad dėl neteisėtų tarnautojų veiksmų būtų galima išieškoti ne 6, o 9 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių kompensaciją, tyčios atveju – visą institucijos atlygintos žalos sumą.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko teigimu, naujomis įstatymo nuostatomis naudojamasi retai, o Vyriausybė esą dažnai užmerkia akis ir gina savo ministrus, atlikusius neteisėtus veiksmus. "Ar tai buvo ministro, ar kito pareigūno sprendimas, bet kuriuo atveju turėtų būti atsakomybė. Kitaip jie jaučia, kad niekas atsakomybės iš jų nepareikalaus. Tada tokių atvejų randasi vis daugiau. Jeigu būtų pareikalauta, kad žalą atlygintų Jonas Dagys (buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, jo įsakymu buvo atleistas LDB direktorius V.Šlekaitis – aut.), galbūt ir R.Palaitis (buvęs vidaus reikalų ministras, atleidęs VTD direktorių ir FNTT vadovus – aut.) nebūtų taip elgęsis", – LŽ sakė parlamentaras.
Jis pabrėžė, kad tokie atvejai sukelia ir piliečių nusivylimą valstybe. "Kai aukštas pareigas einantys pareigūnai gali daryti nesąmones ir jiems visa tai kaip vanduo nuo žąsies nubėga, tai skatina piliečių nesaugumo jausmą", – teigė J.Sabatauskas.

 
Kontroliuos padedant prokurorams

Pasak VK 1-ojo audito departamento direktoriaus Laimono Čiako, šįmet pirmąkart VK buvo priimti sprendimai, kad institucijos turi imtis priemonių dėl žalos atlyginimo. "Padaugėjo atvejų, kai valstybės biudžeto pinigai naudojami ne konkrečiai programai vykdyti, o kompensacijoms atleistiems darbuotojams mokėti", – LŽ tvirtino L.Čiakas.
Jis patikino, kad jo kuruojamų institucijų – SAM, SADM, ŽŪM – vadovams buvo išsiųsti oficialūs raštai, įpareigojantys juos imtis priemonių dėl žalos atlyginimo. "Kiekvienai ministerijai paliekama teisė spręsti pačiai, atlikti tyrimą ir įvertinti visus faktus, kas galbūt pažeidė įstatymus, formuluojant darbuotojo atleidimą", – aiškino L.Čiakas. Tai įgyvendinti ministerijos privalo per 90 darbų dienų, kai gavo VK parengtą audito ataskaitą ir sprendimus. Jeigu ministerijose nebus imamasi jokių veiksmų, valstybės kontrolieriai tikina kreipsiąsi į prokurorus.

 
Iš valstybės institucijų 2011-2012 metais priteistos kompensacijos neteisėtai atleistiems darbuotojams (tūkstančiais litų)
SADM    429,6
Kompensacija LDB vadovui V.Šlekaičiui*    377,3
Kompensacija buvusiam LDB darbuotojui ir darbo užmokestis už priverstines pravaikštas    30,6
Atleistų "Sodros" darbuotojų išmokos ir kompensacijos    21,7
VRM    208,5
Kompensacija buvusiam VTD vadovui O.Šarmavičiui*    208,5
ŽŪM    199,4
Kompensacijos atleistiems Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro darbuotojams*    199,4
SAM    119,6
Kompensacija atleistam darbuotojui    74,8
Kompensacija buvusiam VASPVT direktoriaus pavaduotojui A.Rameliui*    44,8*
ŪM    50,7
Kompensacija atleistam komercijos atašė už priverstines pravaikštas    14,4
Kompensacija atleistam VNMPI darbuotojui už priverstines pravaikštas ir neturtinės žalos atlyginimui    36,6
TM    44,4
Kompensacija atleistam darbuotojui už priverstines pravaikštas, teisminės išlaidos    44,4
Vilniaus miesto savivaldybė    43,7
Kompensacija buvusiam savivaldybės kontrolieriui Š.Skučui už priverstines pravaikštas    43,7
URM    26,3
Kompensacija atleistam darbuotojui*    26,3
MPT    13,3
Kompensacija atleistam darbuotojui už priverstines pravaikštas    13,3
AM    10,3
Kompensacija Lietuvos zoologijos sodo vadovui V.Dumčiui už priverstines pravaikštas, teisminės išlaidos    10,3
VK ir ministerijų pateikti duomenys
* Panaudotos valstybinės lėšos, skaičiuojant neteisėtai atleisto darbuotojo darbo užmokesčiui už priverstines pravaikštas, neturtinė žala, darbdavio sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, teisminės išlaidos
 

Visas straipsnis šia saityno prieiga:
http://www.lzinios.lt/Tyrimas/Atleistuju-nuoskaudas-isperkame-visi
 
 
Tomas Bašarovas
LIETUVOS ŽINIOS