Spalio 22 d. prisistačiusi naujoji žemės ūkio ministerijos profesinės sąjungos vadovybė, pateikdama artimiausios savo veiklos iškėlė ir aktualius darbo aplinkos ir darbo sąlygų klausimus. Priėjus prie abipusiai naudingų sprendimų – vykdomos kadrų politikos ir atskirų padalinių darbo atmosferos srityse, pirmojo susitikimo rezultatai nuteikė optimistiškai.  

 

Tęsiant susitikimų tradicijas abi pusės pripažino konstruktyvaus dialogo svarbą ieškant išmintingų sprendimų darbo organizavimo tobulinimo srityje. Juo labiau, kad profesinės sąjungos tikslas darbuotojų teisių gynimo kontekste – pasirūpinti ir viešojo sektoriaus įvaizdžio gerinimu. Tiesdama abipusio susikalbėjimo ir informacijos mainų pamatus profsąjunga prie to labai prisidėtų. 

 

Pirmiausia, visų susitikime dalyvavusiųjų nuomone, privalome sugriauti tarpusavio nepasitikėjimo sienas. Ministerijos vadovybei pasiūlyta vietoje pavienių darbuotojų problemų sprendimo ministro ar kanclerio kabinetuose, nukreipti juos bendrauti su profesine sąjunga, taip taupant vadovų laiką ir užkertant kelią intrigoms. Tai normali civilizuotų vakarų valstybių praktika.

 

Šiandien ministerijos profesinė sąjunga atstovauja tik savo narių interesams, tačiau neatsisakome  padėti ir bėdos ištiktiems kolegoms, ne  mūsų nariams. Visgi, ginami darbuotojai privalo aiškiai suvokti ir savo įnašo į profesinės sąjungos veiklą svarbą – siekiant atstovauti visų ministerijos darbuotojų interesams, ketinama  inicijuoti kolektyvinės sutarties pasirašymą.

 

Susitikime aptarti darbuotojų motyvavimo, kvalifikacijos kėlimo, mokymosi, automobilių stovėjimo, darbo aplinkos bei komplikuotų santykių padaliniuose sprendimo klausimai. 

 

Daugiausiai diskusijų sukėlė įsisenėjęs etatų mažinimo struktūriniuose padaliniuose skaudulys. Sprendimai, nueinant lengviausiu keliu, neįvertinus darbo krūvio, veiklos pobūdžio, būsimų pasekmių, daliai padalinių kirto itin skaudžiai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Augalininkystės skyriaus, kurio darbuotojų karjeros valstybės tarnyboje pabaigai sutampant su naujai formuojamų padalinių plėtra, laisvi etatai nuolat keliauja šių padalinių link. Todėl skyriuje, iš buvusių dešimties, liko vos 4 žmonės, įskaitant skyriaus vedėją. Darbus paskirsčius likusiems kolegoms, gerokai padidėję krūviai daro įtaką darbo kokybei, užduočių atlikimui laiku, darbuotojų sveikatai.

 

Profesinė sąjunga siūlo, kad ateityje, pertvarkant ministerijos struktūrą, leisti ir jai išsakyti savo nuomonę – nemažinti tiesiog strategiškai svarbių padalinių, jų etatus perkeliant į kitus padalinius. Tokiu atveju, vieniems tenka patys didžiausi darbo krūviai, o kitur „išpučiami“ etatai ir pareigybės. Juk bendraujant ir diskutuojant visada galima rasti alternatyvą ir užpildyti struktūros spragas. 

 

Vadovų iniciatyva aptartas ir planuojamas skyrių vedėjų pavaduotojų pareigybės naikinimo klausimas. Naujoji Valstybės tarnybos įstatymo redakcija šių pareigybių nenumato, o vadovaujančių pozicijų ministerijoje gausa itin piktina visuomenę. Profesinė sąjunga reikalaus etatų išsaugojimo ir vedėjų pavaduotojų finansinės paskatos garantijų.

 

Iškeltą automobilių stovėjimo klausimą pasiūlyta spręsti kreipiantis į miesto savivaldybę. Puoselėdama idėją, skatinti darbuotojus naudotis viešuoju transportu, kompensuojant dalį bilietų kainos, profesinė sąjunga galėtų raštu kreiptis į Aplinkos ministeriją. Pagaliau pritarta profesinės sąjungos nuolat keliamam klausimui, dėl rūsio patalpų naudojimo laisvalaikio centrui, prieš tai įvertinus jų tinkamumą ir suremontavus.  

 

Rimtai pažiūrėta į profesinės sąjungos pradėtą kovą su pasitaikančiomis darbuotojų žeminimo, jų muštro ir ujimo apraiškas. Aptarus konkrečius atvejus, vadovybė palaikė profesinės sąjungos poziciją, nes tokie reiškiniai kenkia darbo kokybei ir garbės valstybės tarnybai nedaro. Pabrėždama vadovams keliamų aukštų moralinių standartų svarbą, ministrė pažymėjo, jog darbo organizavimo problemos turi būti grindžiamos išmintingo susitarimo, įkvėpimo principu, drausminimo priemone, esant reikalui, pasirinkus tarnybinės veiklos vertinimo principą, o ne fizinį ar psichologinį smurtą.  

 

Vienareikšmiai pritarta specialiosios komisijos, mobingo apraiškų problemą spręsti, sudarymui, profsąjungai raštu informuojant apie pastebėtus spręstinus atvejus. 

 

Susitikimo pabaigoje susitarta kas ketvirtį tęsti susitikimų tradiciją, plėtojant diskusiją organizacijai ir darbuotojams aktualiais klausimais. Kitas susitikimas numatytas  2016 metų sausio arba vasario mėnesį.  

 

Virginija Vingrienė, 

ŽŪM profesinės sąjungos pirminės grupės pirmininkė