Nors Graikija – demokratijos lopšys, ironiška, bet būtent šioje šalyje pastaruoju metu iškilo grėsmė demokratijai ir jos principams. Šalies gyventojai nepatenkinti susiklosčiusia situacija ir Vyriausybės vykdomais sprendimais, kurie skirti įgyvendinti griežtą taupymo politiką.

Šalies gyventojams nerimą kelia uždaromos mokyklos, ligoninės, drastiškai mažinami atlyginimai bei aktyvus Vyriausybės siekis vykdyti privatizavimo politiką. Ar kada nors kas nors būtų patikėjęs, kad būtent Graikijoje Vyriausybė galėtų priimti sprendimą uždaryti nacionalinį transliuotoją ERT, motyvuodama, kad darbuotojai gauna per didelius atlyginimus, kad ERT klesti nešvari politika ir korupcija? Suvokti šitokio sprendimo neįmanoma, nes tai grėsmė žodžio laisvei, žmonių teisėms, laisvei ir demokratijai.
 
PSI ir EPSU iniciatyva Atėnuose
 
PSI ir EPSU paskatino iniciatyvą, kuria siekta surinkti kuo daugiau informacijos dėl įvykių Graikijoje ir pranešti pasauliui kas vyksta šioje šalyje.
EPSU ir PSI iniciatyva Graikijos sostinėje Atėnuose, šių metų lapkričio 4-8 d. lankėsi žiniasklaidos atstovai iš įvairių pasaulio šalių. Vizito tikslas ir misija – nešališkai ir teisingai surinkti informaciją dėl sunkumų ištiktoje Graikijoje Vyriausybės priimamų sprendimų ir jų poveikio visuomenei.
 
ADEDY
 
ADEDY prezidentas Odyseas Drivalas atkreipia dėmesį, kad šalyje susidariusi kritiška situacija visų pirmiausiai daro neigiamą poveikį paprastiems Graikijos žmonėms ir meta didžiulį iššūkį demokratijai. Pasak jo, giliai šaknis įleidusi krizė kelia vis didesnį pavojų demokratijai. Paklaustas kokius siūlymus, be griežtų ir drastiškų taupymo priemonių, Vyriausybė siūlo situacijai sureguliuoti, ADEDY prezidentas Odyseas Drivalas atsako, jog, deja, tačiau socialinis dialogas tarp Vyriausybės, profesinių sąjungų ir visuomenės nevyksta, neieškoma bendrų sprendimų reguliuojant susidariusią situaciją. „Jei netenkina situacija ir priimami sprendimai – organizuokite visuotinius streikus, streikuokite“, toks Vyriausybės požiūris stebina ir piktina graikus, ir, turbūt, įkvepia naujiems protestams bei demonstracijoms.
Pagrindinis Vyriausybės tikslas kardinaliai pertvarkyti viešąjį sektorių, sumažinti darbuotojų skaičių ir jiems mokamus atlyginimus bei kai kurių sričių administravimą perduoti privačiam sektoriui. Vis dėlto, kyla klausimas, ar siekiant įgyvendinti tokius kardinalius pokyčius – įvertintos aplinkybės ir atliktos analitinės studijos, kad pasirinkus tokius sprendimus pavyks išbristi iš susidariusios padėties.
Graikų siekį ir įkvėpimą kovoti bei nepasiduoti patvirtina ne tik organizuojamos demonstracijos, bet ir vykdoma konkreti veikla. Šių metų birželio mėnesį uždaryto nacionalinio TV transliuotojo darbuotojai tęsė veiklą negaudami atlyginimų ir neskaičiuodami darbo valandų bei atliekamų darbų ir funkcijų.
Vyriausybės siekis – sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių ir apkarpyti skiriamas lėšas darbuotojų atlyginimams ir administravimo išlaidoms. Vyriausybės atstovai teikia, jog „krizė – puiki galimybė pakeisti viešąjį sektorių, sumažinant darbuotojų skaičių ir administravimo išlaidas. Kodėl darbo netekti turi tik privačiame sektoriuje dirbantys darbuotojai?“
 
Nutraukta nacionalinio transliuotojo ERP veikla
 
Ketvirtadienį, 2013 m. lapkričio 7 d., policija pradėjo evakuoti protestuotojų užimtą buvusio nacionalinio transliuotojo ERT būstinę Atėnuose.
Suimtas ERT darbuotojų profsąjungos POSPER atstovas Nikos Trimbidas, patikrinusi pastatą policija iš jo išvedė apie 200 žmonių.
Policija suėmė ir tris buvusius ERP darbuotojus, tarp jų – POSPERT vadovą žurnalistą Panagiotis Kalfagiannis.
Nepatenkinti buvę darbuotojai laikė užėmę pastatą nuo pat šių metų birželio 11 d., kuomet Vyriausybė priėmė netikėtą sprendimą uždaryti ERT dėl kurio apie 2600 žmonių per vieną naktį tapo bedarbiais. Nesutikdami su atleidimu, buvę darbuotojai tęsė veiklą be atlyginimo.
Dirbti be užmokesčio, neskaičiuojant darbo valandų ir atliekamų darbų skaičiaus, tokiam pasiaukojimui darbuotojus įkvėpė visuomenės palaikymas. Pagrindinės priežastys, uždarant nacionalinį transliuotoją, nurodomos šios: TV transliuotojas kaltinamas nešvaria veikla, korupcija ir pagaliau, pasak darbuotojų, per gerai mokėtais atlyginimais. Darbuotojų teigimu, atlyginimai prieš uždarant ERT sumažinti net 45 proc., t.y., jei darbuotojas anksčiau gavo apie 1000 eurų, jo atlyginimas liko apie 600 eurų. Nacionalinį transliuotoją Vyriausybė uždarė nesilaikydama teisės aktų ir neteisėtai. Visą tą laiką, iki šių metų lapkričio 7 d., žinios ir naujienos pasirodydavo laiku, tačiau vien žinių ir naujienų transliavimu neapsiribota. Organizuoti koncertai, debatai, diskusijos ir susitikimai, o vienas iš tikslų – priversti Vyriausybę prisiimti atsakomybę ir priversti ją priimti teisingus ir visuomenės poreikius atspindinčius sprendimus. „Šiuo metu Vyriausybės vykdoma politika veda į niekur, o galbūt ir į pražūtį“ įsitikinę graikai.
 
Streikuoja ir seniausio Atėnų universiteto darbuotojai
 
Atėnų universitetas kartu su Nacionaliniu technikos institutu streikuoja jau du mėnesius. Nevyksta pamokos, nelaikomi egzaminai ir pan. Akademinės visuomenės atstovai nepatenkinti Vyriausybės ir TROIKOS susitarimais, pagal kuriuos numatytas didelis darbuotojų atleidimas viešajame sektoriuje, bei daugelio sričių administravimo perdavimas privačiam sektoriui. Iš 8 didžiausių šalies universitetų ketinama atleisti apie 1300 darbuotojų.
Paklausti ar sulaukia visuomenės palaikymo, universiteto atstovai teigia, kad visuomenės susitelkimas ir palaikymas galėtų būti didesnis, kad turėtų būti glaudesnis bendradarbiavimas tarp skirtingų sričių profesijų atstovų, kad būtų galima daryti didesnį poveikį Vyriausybės daromai politikai. Tačiau akademinės bendruomenės atstovai nusiteikę optimistiškai: „būdavome silpniausia grandis, dabar esame stiprūs“.
 
Elliniko municipaliteto veikla, tikslai ir problemos
 
Elliniko municipaliteto meras Christos Kortzikis informuoja apie turimus du privatizavimo taikiniu tapusius išteklius: paplūdimius ir buvusį oro uostą. Meras informuoja, kad paplūdimiai okupuoti naktinių klubų, kurie apribojo visuomenės narių patekimą į juos.
2007 m. Elliniko municipalitetas, palaikomas Atėnų bendruomenės ir kitų valdžios struktūrų, išvadavo paplūdimius nuo privačių kompanijų, apmokestinusių priėjimą prie paplūdimių. Tačiau tokios iniciatyvos Vyriausybė nepalaikė, o privati kompanija padavė municipalitetą į teismą. Privačios kompanijos iki šiol kontroliuoja paplūdimius, nepaisant to, kad municipalitetas yra panaikinęs licencijas.
Su finansiniais sunkumais susiduriantis municipalitetas susiduria ir su paplūdimių administravimo bei priežiūros problemomis. – Mes nenorime ir nesutinkame leisti, kad paplūdimys būtų privatizuotas, siekiame, kad  jis būtų švarus ir atviras visiems visuomenės nariams, – sako Elliniko municipaliteto meras Christos Kortzikis.
Tik daugelio savanorių pastangomis išlikusi galimybė kai kurias paplūdimio dalis laikyti prieinamas visuomenei.
Paplūdimių plotas apie 1000 kv. m., buvęs oro uostas apima apie 4500 kv. m. ploto teritoriją. Oro uostas uždarytas 2011 m., tačiau iki šiol neaišku kas kada eksploatuos jo teritoriją. Vyriausybės tikslas – abu patrauklius plotus perduoti privačioms struktūroms. Tokiu būdu siekiama juos parduoti ir grąžinti skolas. Spėjama, kad šiuos vertingus sklypus gali administruoti tarptautiniai ir vietiniai investuotojai. Perdavus sklypus privačioms struktūroms, atsiras sąlygos formuoti naują miestą. Ketinama plėtoti kazino, viešbučių, naktinių klubų, prekybos centrų tinklus, kurie būtų patrauklūs užsienio turistams.
Pasak mero Christos Kortzikio, municipalitetas šiuose plotuose turėjo planų įkurti metropoliteno parką, skirtą plėtoti kultūrinę ir sporto veiklas. Su architektais netgi aptarti ir projektavimo darbai. Tačiau Vyriausybė idėjos nepalaikė motyvuodama tuo, kad nėra resursų tokio parko statybai. Vyriausybė atremia, kad perdavus žemes privačiam kapitalui, atsirastų investuotojų, būtų sukurta naujų darbo vietų ir taip būtų mažinamas nedarbas. Meras būkštauja, kad privataus verslo sukurtos darbo vietos gali būti menkai apmokamos, kad gali būti pažeidžiamos darbuotojų teisės.
Vyriausybės vykdoma politika jau daugiau nei 3 m. yra apsunkinusi municipaliteto valdymą. Sunkumai susiję su finansiniais ištekliais. Šiuo metu municipalitetui skiriamos lėšos sumažintos beveik 60 proc.
Vyriausybės politika daro neigiamą įtaką ir darbuotojų atžvilgiu. Vyriausybės nurodymu naujų darbuotojų įdarbinimai draudžiami, leidžiami įdarbinimai vyksta tik pagal terminuotas darbo sutartis.  Apribotos ir municipaliteto teisės administruoti savą biudžetą. Meras įsitikinęs, nekeičiant esamos padėties municipalitetas nebeturės ateities.
 
Pasak vice mero Yiannis Maragos, bendruomenėje rūpinamasi jautriomis visuomenės grupėmis: vaikais, senjorais ir neturinčiais darbo visuomenės nariais. Municipalitete veikia vaikų darželis (apie 600 vietų), 5 senjorų centrai, kuriuose senjorai turi galimybę bendrauti ir palaikyti socialinius ryšius. Municipalitetas rūpinasi ir šeimomis, kurios, sumažinus atlyginimus, išgyvena ne pačius geriausius laikus. Šeimos remiamos maistu, reikalingais medikamentais. Labai išplėtota savanoriška misija: veikia drabužių keitimosi centras, valgykla, prieš du metus įsteigtas Elliniko socialinis-medicinos centras. Šiame centre savanoriškai dirba stomatologai, pediatrai ir kitokį medicininį išsilavinimą įgiję specialistai. Per mėnesį, aptarnaujantis personalas, priima apie 1000 pacientų, centre dirba apie 200 darbuotojų.
 
Europos piliečių iniciatyva – vanduo yra žmogaus teisė
 
Europos komisija kartu su Europos centriniu banku ir Tarptautiniu valiutos fondu (taip vadinama „Troika“), imasi spaudimo Graikijai, Portugalijai ir kitoms šalims dėl visuomeninių paslaugų, tarp jų ir vandens tiekimo, privatizavimo.
Iniciatyvos „Vanduo yra žmogaus teisė“ dalyviai susirūpinę dėl direktyvos projekto, kuriame numatoma privatizuoti viešąsias paslaugas, įskaitant vandens tiekimą. Iniciatyvos „Vanduo yra žmogaus teisė“ organizatoriai pasisako prieš geriamo vandens tinklų privatizavimą. Pagrindinis akcijos organizatorius – Europos visuomeninių paslaugų profesinių sąjungų federacija (EPSU).
Parašai rinkti visoje Europos Sąjungoje, siekiant išbraukti vandens tiekimą iš Europos Komisijos Vidaus rinkos komiteto stumiamos Koncesijų direktyvos, kurioje numatoma viešojo sektoriaus – vandens tiekimas, transportas, medicinos paslaugos ir kt. – privatizavimo galimybė. Peticiją pasirašė beveik 1,9 mln. Europos piliečių visose Europos Sąjungos šalyse, iš jų – apie 14 000 Lietuvos piliečių.
 
Visuotinis streikas
 
Visuotinis streikas įvyko 2013 m. lapkričio 6 d. Lietingą dieną Atėnuose į gatves išėjo tūkstančiai žmonių skanduodami įvairiausius šūkius ir nešini plakatais. „Jūsų nauda mus žudo“, „Niekas negali kovoti vienas ir jaustis OK“, „Mūsų nesustabdys nei Vyriausybė, nei lietus“ tokie ir kitokio pobūdžio šūkiai skirti TROIKAI, vykdančiai šalį griaunančią politiką bei laužančiai visuomenės narių likimus. Viešosios įstaigos ir dalis privačių įmonių trečiadienį sustabdė darbą visoje Graikijoje, nes profesinės sąjungos paskelbė paros trukmės visuotinį streiką, protestuodamos su tolesnėmis griežto taupymo priemonėmis.
Streikas paskelbtas vykstant įtemptoms deryboms tarp Vyriausybės ir inspektorių iš vadinamo tarptautinio skolintojo trejeto: Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos centrinio banko (ECB) ir Europos komisijos.
EPSU ir PSI kartu su žurnalistų delegacija iš Italijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Ganos ir USA aktyviai įsiliejo į protestuotojų gretas, palaikydami Graikijos gyventojus ir reikšdami solidarumą.
„Krizė mus išvargino, ji per ilgai užsitęsė, mes pavargome kentėti“ sako įkvėpimo protestuoti neprarandantys graikai. Šios šalies gyventojus drąsiai galima vadinti aktyviais kovotojais už žmogaus teises, laisvę bei orų gyvenimą, nes būtent Graikijoje surengta išties nemažai protestų. „Mes išdidi tauta – nepasiduosime, kovosime ir tikrai laimėsime“ sako sunkumus išgyvenantys graikai.

 
 
Rasa Rentauskienė,
Klaipėdos teritorinės muitinės
darbuotojų profesinė sąjunga