Nuolat taupumą pabrėžianti valdžia erzina visuomenę savo išlaidomis.
Teigiama, kad visiems tenka aukotis dėl finansinio stabilumo, tačiau ministerijos ir kai kurios savivaldybės nė neieško būdų, kaip sumažinti išlaidas transportui išlaikyti, konsultantams, ekspertams, brangiausiems advokatams samdyti, komandiruotėms. Valdininkai nešykšti ir dosnių priedų prie algų, vienkartinių išmokų, priemokų, nors vidutinis valstybės tarnautojų atlyginimas ir taip lenkia privačiame sektoriuje dirbančių žmonių pajamas.
 
Priedams – milijonai
Skelbiama, kad valstybės tarnautojų algos mažėjo, tačiau labiausiai dėl to kentėjo policininkai, ugniagesiai, mokytojai, o ne ministerijų ir jų padalinių klerkai. Valdžios įstaigų bei įmonių darbuotojams išlaikyti iš biudžeto ir toliau skiriamos ne tik didelės algos, bet ir priedai, vienkartinės išmokos. Seimo Audito komiteto duomenimis, per devynis šių metų mėnesius valstybės institucijų darbuotojų priedams prie algų skirta 302,4 mln. Lt, institucijų vadovams – 5,7 mln. Lt, politinio pasitikėjimo tarnautojams – 803 tūkst. Lt. Statistikos departamento duomenimis, verslo, pramonės įmonėse sunk mečiu vidutinis darbo užmokestis šiemet antrą ketvirtį buvo 1 976 Lt neatskaičius mokesčių, o valstybinėse institucijose ir įmonėse jis didesnis – 2 167 Lt. Be to, reta verslo įmonė galėjo mokėti priedus prie algų, o valstybinės institucijos šią tradiciją išlaikė. Taip pat versle per krizę drastiškai sumažėjo darbo vietų, valstybinėse institucijose biurokratinis aparatas sunkmečiu mažintas tik simboliškai.
 
Arklys paskui vežimą
Situaciją, kai valdininkai uždirba daugiau už privataus sektoriaus darbuotojus, nors jų mokesčiai ir išlaiko tarnautojus, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas Arturas Mackevičius apibūdina kaip arklio vertimą ne tempti vežimą, o jį stumti. „Per septynerius metus valstybės tarnautojų pagausėjo nuo 19 tūkst. iki 30 tūkst., o jų algos visada 10– 15 proc. lenkė privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimus, – stebėjosi A.Mackevičius. – O juk būtent verslas išlaiko valstybės tarnautojų aparatą.“ A.Mackevičius ne kartą yra išsakęs idėją, kad valdininkų vidutinis uždarbis turėtų būti reguliuojamas pagal privataus sektoriaus algų vidurkį ir būti 10 proc. mažesnis. „Jei augtų ekonomika ir tuo pačiu algų dydis privačiame sektoriuje, proporcingai galėtų didėti ir valdininkų atlyginimai, bet jie visada turėtų išlikti mažesni, – aiškino verslininkas. – Tada biurokratija būtų suinteresuota ekonomikos augimu ir verslo skatinimu, o dabar į mus žiūri kaip į kokius priešus, kuriamos įvairios dirbtinės kliūtys, o kontrolės institucijos suinteresuotos vien baudų skyrimu. Pagaliau dirbti privačiame sektoriuje būtų patraukliau jaunimui, o dabar, deja, yra atvirkščiai.“
 
Ministerijų apetitas išaugo
Daug lėšų tenka skirti ne tik valdžios darbuotojų algoms bei priedams. Ministerijos, turinčios teisininkų, strateginio planavimo, įvairių analizių padalinių su dešimtimis specialistų, daugybę pinigų skiria advokatams, konsultantams samdyti. Valdininkų apetito už biudžeto lėšas samdyti darbuotojus iš šalies nesutramdė ir krizė. Atvirkščiai, pinigų tam išleidžiama vis daugiau. Valstybės kontrolės duomenimis, įvairioms paslaugoms, konsultacijoms ar mokslinėms studijoms pirkti 2008 m. ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos išleido apie 56 mln. Lt. Pernai, užklupus sunkmečiui, ši suma padidėjo iki 60 mln. Lt, o šiemet šiems tikslams jau planuojama panaudoti net 76 mln. Lt. „Kai ieškoma būdų sutaupyti kiekvieną litą biudžetui, keista, kad ministerijų išlaidos kasmet vis auga“, – stebėjosi Seimo Audito komiteto pirmininkės pavaduotojas Bronius Bradauskas. Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė mano, kad sutramdyti ministerijas jau įmanoma tik specialias įstatymais.
 
Valdžia diržus atsilaisvino
Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
Valdžia visą laiką turi tam tikrų būdų, kaip pritraukti lėšų, pavyzdžiui, skolinantis. Verslas dažnai sau to negali leisti. Taigi valdžia labai daug skolinasi, ir tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl ji nėra priversta taip smarkiai mažinti išlaidų ir trauktis kaip privatus sektorius. Žiūrėdami į 2011 m. biudžetą matome, kad vėl planuojamas išlaidų ir pajamų didėjimas. Tai parodo tam tikrą mūsų valdžios nereagavimą į situaciją. Valdžios vertinimu, ekonomikos krizė Lietuvoje tarsi jau baigėsi ir mes galime kažkiek atleisti diržus. Visgi, privataus sektoriaus požiūriu, tai yra netiesa.
 
Būdas apgauti
Kęstutis Čilinskas, teisininkas
Valdžios pareigūnų priemokos, priedai – būdas apgauti visuomenę, kai kalbama, kad visiems reikia veržtis diržus. Taip pat neturėtų būti skiriamos vienkartinės priemokos įvairiomis sugalvotomis progomis. Dar būdamas Seimo nariu siūliau atsisakyti visų priedų. Geri darbuotojai turi būti skatinami didesniu atlyginimu. O esant dabartinei algų sistemai tarnautojai stengiasi dirbti ne visuomenei, o įsiteikti savo viršininkams, nes tik nuo jų priklauso, koks bus skiriamas priedas.
 
 
Saulius Tvirbutas
VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS