2010 m. balandžio 1 dieną, Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui išsiųstas Lietuvos Respublikos trišalės tarybos kreipimasis.

LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIŠALĖS TARYBOS KREIPIMASIS

LR trišalėje taryboje atstovaujami socialiniai partneriai reiškia susirūpinimą 2010 m. kovo 24 d.Vyriausybės priimtu nutarimu dėl Lietuvos Respublikos kandidatų į Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo.
Šis Vyriausybės sprendimas priimtas, ignoruojant Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2010 m. vasario 23 d. posėdžio nutarimą, kuriuo apsispręsta, kad derinant su Vyriausybe prisiimti atsakomybę dėl Lietuvos Respublikos atstovų atrankos ir delegavimo į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, šį darbą atlikti atsakingai, viešai ir skaidriai. Tokiam sprendiniui pritarė ir Vyriausybės atstovai Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje.
Manome, kad Vyriausybė savo nutarimu (2010-03-24 Nr. 326) laužo konstruktyvų, per penkiolika metų susiklosčiusį Vyriausybės ir socialinių partnerių bendradarbiavimą, griauna tarpusavio pasitikėjimą, provokuoja Vyriausybės konfliktą su profesinėmis sąjungomis ir darbdavių organizacijomis.

Lietuvos Respublikos trišalė taryba (ekonominė, socialinė taryba) skiria dėmesį visiems aktualiems ekonominės ir socialinės raidos klausimams, makroekonominiam ir socialiniam šalies stabilumui, atstovauja įvairioms Lietuvos ekonominėms ir socialinėms jėgoms. Trišalės tarybos veikla atitinka Europos Sąjungos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto tikslus ir uždavinius. Praktinėje veikloje Trišalė taryba analizuoja ekonomines ir socialines problemas, siūlymus, kaip šias problemas spręsti, visuomenei aktualius klausimus, svarsto įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikia išvadas ir rekomendacijas.
Trišalės tarybos nariai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai, nacionaliniai darbdavių organizacijų centrai: Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai; nacionaliniai profesinių sąjungų centrai: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas”. Šios organizacijos pasižymi veiklos demokratiškumu, yra gerai struktūrizuotos, turi aiškią ir skaidrią narystę, viešai skelbia bei deklaruoja savo vidaus struktūras, savo veiklą, yra atviros visuomenei, lengvai audituojamos, todėl dėl savo veiklos niekam nesukelia abejonių, nacionaliniu mastu, visuomenėje gerai žinomos ir atpažįstamos aktyvia bei konkrečia veikla, atitinka aukštus kriterijus, yra nesusijusios su šešėlinėmis struktūromis ir asmenimis, todėl visiškai realiai gali atstovauti platų valdžios ir visuomenės interesų spektrą. Trišalės tarybos nariai – profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos – yra tarptautinių organizacijų nariai. Apie Trišalės tarybos veiklą tokią nuomonę ne kartą pareiškė ir Vyriausybės atstovai.
Visos interesų grupės gali pateikti savo nuomonę ir bendradarbiauti su Trišalėje taryboje atstovaujančiais darbdavių ir profesinių sąjungų nacionaliniais centrais. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkų konfederacijoje atstovaujama pramonės, statybos, transporto (geležinkeliai, autotransportas, aviatransportas), energetikos, mokslo visuomenei, moksliniams institutams ir jų asociacijos. Inžinerinės ekologijos asociacija ir Aplinkos institutas, akademinė visuomenė, universitetai, kolegijų bei profesinių mokyklų asociacijos ir kt. sektoriai.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija apima labai platų verslo žmonių spektrą, didmeninės ir mažmeninės prekybos tinklą, amatų, smulkiųjų verslininkų, įvairaus profilio paslaugų ir daugelį kitų netradicinių verslo sektorių.
Lietuvos žemės ūkio rūmai aprėpia platų kaimiškąjį sektorių, jame esančius įvairius verslus, žemės ūkio bendroves, kooperatyvus, ūkininkus, atstovauja labai ženkliam kaimiškajam sluoksniui. Profesinės sąjungos plačiai atstovauja visiems visuomenės socialiniams sluoksniams.
Tokiu būdu, Trišalė taryba atvira išgirsti įvairių interesų grupių nuomones, jų iniciatyvas. Po Trišalės tarybos skėčiu sukurtos įvairios tikslinės darbo grupės, komitetai, komisijos, tarp jų – Trišalės tarybos bei Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimo komitetas.
Lietuvos Respublikos trišalė taryba turi geras veiklos ir darbo tradicijas, ji atvira veiklos plėtrai ir tobulinimui. Lietuvos Respublikos trišalė sutartis dėl jos įsteigimo, kurią pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nacionaliniai darbdavių ir profesinių sąjungų centrai neturi būti laužoma ir griaunama.

Trišalė taryba du kartus svarstė LR kandidatų į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių atrankos tvarkos aprašo projektą.
2010 m. sausio 26 d. posėdyje apsvarstytas Ūkio ministerijos parengtas aprašo projektas, jam iš esmės nepritarta ir nuspręsta parengti alternatyvų aprašo projekto variantą.
2010 m. vasario 23 d. posėdžio metu svarstomas alternatyvus aprašo projekto variantas, kuriame atsižvelgta į 2010-01-26 Trišalės tarybos siūlymus, o atsakinga institucija dėl kandidatų atrankos įvardinta LR Trišalė taryba.
Deja, Vyriausybės 2010-03-24 posėdžiui Ūkio ministerija skubos tvarka kaip papildomą posėdžio klausimą pateikė ir siūlė patvirtinti pirmąjį kandidatų į EESRK narius tvarkos aprašo projektą. Alternatyvusis projektas net neįtrauktas į LRV tinklaraštyje viešai skelbiamą posėdžio medžiagą.
Manome, kad Vyriausybės 20I0-O3-24 nutarimas Nr.326, kuriuo ji patvirtino LR Ūkio ministerijos pateiktą pirminį kandidatų į KKSRK narius tvarkos aprašo projektą, pažeidžia socialinių partnerių – darbdavių, profesinių sąjungų statusą bei teisę laisvai rinkti savo atstovus į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą.
Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.87 „Dėl asociacijų laisvės ir teises jungtis į organizacijas gynimo“, kurią Lietuva ratifikavo 1994-09-26, 3 str.numato:

1.Darbuotojų ir darbdavių organizacijos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles, visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas.
2. Valstybinės valdžios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kišimosi galinčio apriboti šią teisę arba suvaržyti naudojimąsi ja.

Primename, kad Nacionaliniame susitarime Vyriausybė ir socialiniai partneriai įsipareigojo visus iškilusius nesutarimus spręsti dialogo, derybų ir susitarimų būdu.
Norime akcentuoti, kad Trišalė taryba visada siekė abipusiai konstruktyvaus ir pagarbaus dialogo su Vyriausybe. Jei nepavyks šio klausimo išspręsti taikiai, būsime priversti svarstyti tikslingumą pasitraukti iš Nacionalinio susitarimo, neteikti kandidatūrų į EESRK ir apie susidariusią socialinio ir pilietinio dialogo krizę informuoti Europos Sąjungos šalių vadovų tarybą bei kitas institucijas.

Gerbiamas Ministre pirmininke, siekdami  išspręsti šį konfliktą, siūlome sustabdyti Vyriausybės nutarimo Nr.326 vykdymą ir artimiausiu metu Jums patogiu laiku susitikti su Trišale taryba.

pagarbiai,
Lietuvos Respublikos trišalės tarybos pirmininkas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas dr. Rimantas Stankevičius
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė
Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis