Profsąjungos grupės atsiradimas Žemės ūkio ministerijoje trinktelėjo kaip žaibas viduržiemyje. Kas gi vyko po to, kai ministerijos valdovai nors ir nenorom, bet buvo priversti sužinoti apie kolektyvo valią kurti profsąjungą po plačiu ir erdviu ministerijos stogu?

Geriausia pozicija – nežinia
Kalbos apie profsąjungos įkūrimą prasideda tuomet, kai darbuotojai pajunta realias grėsmes darbo santykiuose. Jos susijusios su pavojumi prarasti darbą, būti pažemintam pareigose, darbo užmokesčio sumažinimu, gąsdinimais įvairiausiomis atestacijomis ar tiesiog priekabių ieškojimu, kai reikia atleisti specialistą, norint įdarbinti kitą žmogų. Tuomet ir prisimenama, jog darbo žmogų tegali apginti profsąjunga, kurios, deja, kolektyve nėra.
Kita vertus, profsąjungos Lietuvoje silpnos ir bedvasės. Jų vaidmuo epizodinis, tad valdžia ir nesiklauso tik retkarčiais prabylančių žmonių teisių gynėjų. Todėl ir kolektyvuose susikuriančios organizacijos pasmerktos ilgam pripažinimo kelio ieškojimui.

Šįkart ne apie tai, kokia profsąjungų vieta po Lietuvos saule ir kas lemia jų tvirtesnės pozicijos stoką, kai iš tiesų reikia pakovoti dėl paminamų, pažeidžiamų žmogaus teisių.
Žemės ūkio ministerijoje būta keletas mėginimų įkurti profesinę darbuotojų sąjungą. Visi jie pasibaigdavo kalbomis, o iniciatyvos sužlugdavo vien dėl baimės, kaip pažiūrės valdžia. Aišku, kad ji pasižiūrėdavo neigiamai.
Šįkart keletas profsąjungos grupės kūrimo iniciatorių ryžosi neapsiriboti kalbomis. Gegužės 9 dieną ministerijoje buvo įkurta profesinės sąjungos pirminė grupė. Ji buvo įregistruota ir tapo Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos struktūriniu padaliniu. Pirmininku išrinktas Ričardas Dombrovskis, pavaduotoja – Violeta Vagonytė.
Kaip ir dera, Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profsąjungos pirmininkė Irena Petraitienė raštu informavo ministerijos vadovus, kad jų įstaigoje įkurta pirminė grupė. Pirmoji valdžios reakcija nei nustebino, nei apstulbino. Televizijos reportaže ministras pasiteisino nežinojęs, kad tokia profsąjunga įsikūrė, tad ir komentuoti neturįs ką.

Pasekmių ilgai laukti nereikėjo
Profsąjungos iniciatorė V. Vagonytė ministerijoje darbuojasi per 20 metų. Dabar dirba prie aštunto ministro, yra Dokumentų valdymo skyriaus vedėja. Ilgametė darbuotoja, tris aukštuosius baigusi specialistė prisipažino, kad sumanymas kurti profsąjungą brendo seniai. Kaskart pasikeitus ministerijos vadovams, prasidėdavo darbuotojų šlavimas. Darbus prarasdavo geri patyrę specialistai, vietoj jų būdavo įdarbinami reikalingi žmonės. Tam tereikėdavo paskelbti skyriaus reorganizaciją, panaikinti etatą, kuris ilgainiui vėl atsirasdavo. Sėkmingai taikoma ir nuobaudų tvarka.
Pasak V. Vagonytės, nesmagu būdavo guosti verkiančius darbuotojus. Tad ji ne kartą kalbėjo apie profsąjungos steigimą.
Tikslą konkretizavo kolega Ričardas. Vyriausiasis specialistas irgi susidūrė su persekiojimu darbe. Sumanyta neeilinė atestacija, jo darbas įvertintas neigiamai. Atsitokėta, kai specialistas nesutiko su atestacijos išvadomis, juolab kai prieš kelis mėnesius eilinės atestacijos metu jo darbas buvo įvertintas teigiamai.
Yla visada išlenda iš maišo. Paaiškėjo, kad jo vieton buvo numatytas kitas reikalingesnis darbuotojas. Pats R. Dombrovskis nebuvo linkęs kalbėti apie savo „patyrimą“. Jo įsitikinimu, valstybės tarnyboje turi būti gerbiamas kiekvieno žmogaus darbas.
„Negalima vadovautis simpatijomis ir antipatijomis. Visi žmonės lygūs prieš įstatymą. Tai, kas nutiko man, spaudimu ar persekiojimu nepavadinsi. Tiesiog vadovai pademonstravo savivalę. Juk valstybė išleido daug lėšų rengdama specialistą. Siuntė į kursus kelti kvalifikaciją ir staiga darbuotojas tampa nebereikalingas. Vadovai įsivaizduoja, kad jie – kone Dievai ir gali elgtis kaip nori. O jie net ne darbdaviai, kaip dažnas įsivaizduoja. Darbdavys yra valstybė ir darbuotojas dirba valstybei. Todėl manau, kad ministerijoje būtina profsąjunga, pašaukta ginti darbuotojų teises ir interesus nuo pareigūnų savivalės“, – sakė R. Dombrovskis.

Daug triukšmo dėl nieko
Klasikos darbu derėtų pripažinti Žemės ūkio ministerijos kanclerės Dalios Miniataitės pasirašytą potvarkį „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Violetai Vagonytei“. Nežinia kaip būtų apsivertusi nieko verta istorija, įvykusi dar balandžio mėnesį, jeigu nebūtų ministerijoje atsiradusi profsąjunga. Tiksliau ta istorija būtų palaidota užmarštyje. Dabar gi prikelta ir renovuota birželio 18 dieną. Tądien Violeta sulaukė pirmosios savo nuobaudos per 20 nepriekaištingo darbo metų. Tiesa, į tai atsižvelgta, tepareiškiant tik pastabą.
Kas gi įvyko? Eilinis darbo ginčas, kai Dokumentų valdymo skyriaus vedėja atsisakė perrašyti rezoliuciją, nes tai ne jos kompetencija. Gal atsisakė per griežtai, kas nepatiko kolegei. Įvyko kas įvyko. Komisija darbo ginčą tyrė ir nagrinėjo daugiau kaip du mėnesius, surašė aštuonių lapų išvadą. Ten tarp daugybės išraitymų aptinkame išvadą, kad V. Vagonytės veiksmuose atsisakius perrašyti rezoliuciją nėra nusižengimo sudėties, tad ji tarnybinio nusižengimo nepadarė. Kita išvada, kad ji galimai nepagarbiai, nemandagiai ir nedalykiškai bendravo su kolege, todėl ir reikia skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Netruko pasekmių sulaukti ir R. Dombrovskis. Jis buvo apkaltintas kur kas sunkesniu nusikaltimu – parašo suklastojimu. Nusikaltimas padvelkė jei ne mailiumi, tai mažų mažiausiai prabangiu išmaniuoju žaislu. Tad ta pati ministerijos kanclerė iškart, birželio 22 dieną, rėžė raštą prokuratūrai, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl suklastoto parašo. Pasirodo, ta „klastotė“ – parašas pareiškime atostogoms, numatytoms pagal suderintą grafiką. Tiesioginio vadovo nebuvo, tad pasirašė ar pats pareiškėjas ar kitas asmuo. Pareiškimo esmė nepakito, turinys liko tas pats, tad ir klastotės nebuvo. Kitaip tariant, prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Daug triukšmo dėl nieko?

Profsąjunga – draugas ar priešas?
Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė I. Petraitienė sakė, kad valdiškose įstaigose profsąjungos sunkiai skinasi kelią. „Darbuotojai bijo burtis, nes baiminasi dėl savo darbo vietų, persekiojimo, atleidimų, atestacijų ar dabar populiarių reorganizacijų. Ypač liūdna padėtis savivaldybėse.
Ten, kur įkurtos profsąjungos, darbuotojai jaučiasi tvirčiau, jų interesus ir teises gina profsąjungos. Grupės veikia ir Mokesčių inspekcijoje, Muitinės departamente, Seime dirba net dvi profsąjungos. Buvo nepavykusių mėginimų įkurti organizacijas ir ministerijose, bet šįkart pavyko tik Žemės ūkio ministerijoje“, – pasakojo I. Petraitienė.
Praėjusios savaitės pabaigoje ji susitiko su Žemės ūkio ministerijos kanclere D. Miniataite ir viceministru Mindaugu Kuklieriumi. Pokalbyje dalyvavo ir profsąjungos grupės atstovė V. Vagonytė.
Pasak I. Petraitienės, iš pradžių dialogas nesimezgė, ministerijos vadovai nebuvo draugiški, bet jiems teko pripažinti profsąjungos įkūrimo faktą. Profsąjungos pirmininkė pakvietė bendradarbiauti ir kartu spręsti kylančias darbo santykių problemas, pasiūlė socialinę partnerystę.
Viceministras M. Kuklierius neslėpė, kad įvykęs susitikimas su profsąjungos atstovais neišsklaidė jo skeptiško požiūrio. „Gal ko nors nesupratau, bet pirmas įspūdis blankus. Man pasirodė, kad stinga profesionalumo. Profsąjungas kurti turėtų ne tam, kad apsigintų nuo atleidimo iš darbo. Dirbti turi geri profesionalai, puikūs specialistai. Paprastai tokiems profsąjungų nereikia“, – sakė viceministras.

Šaltinis:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ministerija-profsajungai-iskase-karo-kirvi.d?id=59100019#ixzz21XnqLyvj

 Aldona Svirbutavičiūtė,
„Ūkininko patarėjas“