KAS PENKTAS DARBUOTOJAS PERNAI DIRBO UŽ MINIMALIĄ ALGĄ
Penktadalis darbuotojų pernai spalio mėnesį uždirbo 800 litų ar mažiau, iš jų daugiau negu pusė dirbo ne visą darbo laiką.
Pernai spalį minimaliąją mėnesinę algą (MMA), siekiančią 800 litų, ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius, sudarė 20,8 proc. (215,6 tūkst.) ir, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo nežymiai – 0,3 proc. punkto, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Daugiau negu pusė (114,2 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.
Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius sudarė 11,2 proc. (101,4 tūkst.). Iš jų 6,2 proc. dirbo valstybės sektoriuje, 14,2 proc. – privačiame.
Visą darbo laiką dirbusių ir mažiau nei 1,5 tūkst. litų gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus sumažėjo 1,4 proc. punkto ir sudarė 44 proc.
Daugiau nei 2,5 tūkst. litų uždirbusiųjų dalis nežymiai (1,6 proc.) padidėjo ir sudarė 27,5 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų.
Net trečdalis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių ir ketvirtadalis kitos aptarnavimo veiklos įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų gavo MMA. Šiose įmonėse dauguma darbuotojų uždirbo iki 1,5 tūkst. litų. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse tokių darbuotojų buvo 81,9, o kitos aptarnavimo veiklos įmonėse – 60,5 proc.
Darbuotojų, uždirbusių daugiau nei 2,5 tūkst. litų, skaičius per metus 7,6 procentinio punkto padidėjo informacijos ir ryšių veiklos, 6,8 procentinio punkto – kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos įmonėse.
Finansų ir draudimo įmonėse darbuotojų, kurie uždirbo 5501 litą ir daugiau, buvo 16,1 proc., informacijos ir ryšių įmonėse – 13,6 proc., profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse – 8,9 proc. visą darbo laiką dirbusių šių įmonių darbuotojų.
Daugiausia gavusiųjų MMA, palyginti su bendru tokių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, buvo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (23,9 proc.), apdirbamojoje gamyboje (16,4 proc.) ir švietime (13,4 proc.), nes šių veiklos rūšių įmonėse dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.
Visą darbo laiką dirbusių ir daugiau kaip 10 tūkst. litų gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus padidėjo 707 darbuotojais ir siekė 5 082 (iš jų privačiajame sektoriuje – 4 296). Daugiausia tokių darbuotojų buvo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (981), apdirbamosios gamybos (846), finansinės ir draudimo (590) veiklos įmonėse. 2011-ųjų spalį daugiau nei 15 tūkst. litų gavo 1515 darbuotojų, iš jų privačiajame sektoriuje – 1441.
LRT