Mobingas klesti 3 viešojo sektoriaus srityse, tačiau patyčios gajos ir Lietuvos Seime

Mobingas klesti 3 viešojo sektoriaus srityse, tačiau patyčios gajos ir Lietuvos Seime

Taigi, savižudybės sveikatos sistemoje dėl patyčių, smurto kultūros – tik viena šitų apraiškų sritis. Mobingo atvejus tirianti Darbo inspekcijos valdininkė tikina, kad ši yda apėmusi net kelias viešojo sektoriaus sritis: sveikatos apsaugą, socialines paslaugas ir globą bei švietimo sistemą. Nepaminėta liko dar viena vieta, kur patyčios itin gajos – Seimas.

Pamename, kaip praėjusiame Seime Arūnas Skardžius su Agne Širinskiene kvatojo, žiūrėdami į plakatą su taikiniu tapusiu Gabrieliaus Landsbergio atvaizdu. Kai šią savaitę Seimo tribūnoje stovėjo kandidatas į Konstitucinio Teismo narius, teisės mokslų profesorius, kai kurie tautos išrinkti parlamentarai jo dalykinėmis ir profesinėmis savybėmis nesidomėjo. Jie priekaištavo, kodėl jis gynė LGBT bendruomenės interesus ir domėjosi jo šeimynine padėtimi.

„Visuomenėje esate žinomas iš esmės kaip seksualinių mažumų interesų reiškėjas, jų reikalavimų gynėjas. Taigi, ar yra teisinga jums kandidatuoti į Konstitucinį Teismą, kur reikalaujama ir objektyvaus požiūrio, ir nešališkumo?“, – tuomet iš tribūnų tarė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

„Aš puikiai žinau Konstitucijos 104 straipsnio 1 dalį. Konstitucinio Teismo teisėjai vadovaujasi tik Konstitucija. Ir tai yra mano pareiga. Aš šią pareigą suprantu kaip sąmoningas pilietis, kaip profesionalas“, – jai sakė kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus Vytautas Mizaras.

„Jūs labai daug rašote straipsnių, ir aš su jais susipažinęs, apie šeimą, apie partnerystę, apie santuoką, tačiau jūsų autobiografijoje neradau jūsų šeiminės padėties. Gal galėtumėte pasakyti savo šeiminę padėtį?“, – paklausė valstiečių frakcijos atstovas Algimantas Dambrava.https://8512abd0436614acd71c982aac1e5e9a.safeframe.googlesyndication.com/safeframe/1-0-38/html/container.html

V. Mizaras nesutriko ir atsakydamas į šį klausimą: „Esu nevedęs“, – atsakė jis.

„Ar Konstitucinio Teismo teisėjas, būdamas nepriklausomas nuo institucijų, gali išlikti nepriklausomas nuo jo išpažįstamų vertybių ir ideologijos?“, – paklausė V. Mizaro Tėvynės Sąjungos atstovas Audronius Ažubalis.

„Jeigu būčiau Konstitucinio Teismo teisėju, turėčiau vadovautis tik Konstitucija“, – kalbėjo prof. dr. V. Mizaras.

Politologė Rima Urbonaitė sako, kad aštrūs klausimai gali būti užduodami, tačiau jie neturi balansuoti ties riba, kai kandidatuojantis į valstybės pareigas asmuo persekiojamas dėl profesinės veiklos.

„Seimo nariai turi suvokti, kad dėl to, jog žmogus gina tam tikrų asmenų teises, jis savaime netampa kažkokiu raupsuotu, O čia dabar atrodo, kad tu turi rinktis, ką ginsi vien dėl to, kad jeigu tu atsidursi prieš Seimo narius, tai jau gali tapti kliuviniu net tapti teisėju“, – teigė politologė.

Savižudybių priežastis tyrinėjanti mokslininkė Jurgita Rimkevičienė sako, kad viena iš agresijos, psichologinio smurto atmainų – mobingas. Silpnesnio kolegos ujimas ypač gajus sistemose, kur stipri hierarchija, labai mažai galimybių pereiti iš vieno lygio į kitą, vadovai jaučiasi nepajudinami ir saugūs niekindami, persekiodami pavaldinius. Lygiavertis, pagarbus bendravimas neegzistuoja.

„Mes dar turim tikrai ilgametį sovietinės sistemos palikimą, kur dedovščina, psichologinis smurtas, prievarta ir ne tik psichologinė, bet ir fizinė, buvo norma“, – tikino J. Rimkevičienė.

Pasak Seimo narės Jurgitos Sejonienės, išmokyti visuomenę, kad toks bendravimas nėra priimtinas, reikia laiko ir pastangų.

„Pirmiausiai švietimas, nuo mažų dienų, net nuo pradinių klasių vaikai turėtų suprasti kas yra tinkama, koks elgesys tinkamas su kitais žmonėmis“, – teigė konservatorė J. Sejonienė.

Valstybinėje darbo inspekcijoje skundus dėl mobingo vienintelė tirianti Vesta Macė tikina, kad dėl to kreipiamasi nedažnai. Viena vertus, nes žmonės nežino apibrėžimo kas yra mobingas, kita vertus, bijo prarasti darbą, tačiau tokia darbo kultūra įsivešėjusi plačiai.

„Tai yra viešasis sektorius, aš taip pasakyčiau, kad tai yra pagrindinės trys sritys: asmens sveikatos priežiūra, socialinės paslaugos, socialinė globa ir švietimo įstaigos“, – sakė V. Macė.

Socialinių reikalų ir darbo ministrė Monika Navickienė pažadėjo Darbo inspekcijoje steigti naują skyrių, kur patiriantys darbe mobingą galėtų gauti pagalbą. Tačiau šią savaitę palaidota jauna gydytoja pernai ieškojo pagalbos Darbo inspekcijoje, su darbdaviu buvo sudaryta taikos sutartis, tačiau galiausiai ji buvo atleista.

„Sveikatos sistema čia liūdniausias pavyzdys, nes ten ypač daug susikaupę toksiškų hierarchijų, ten kastos. Mes nešnekame iki šiol apie slaugytojų padėtį. Mes kalbame apie gydytojų žiaurius likimus. Tai galima įsivaizduoti kokia yra slaugytojų padėtis. Pati sveikatos sistema yra tokia, kad ji skatina tokį elgesį. Ji skatina nuolankumą, prisitaikėliškumą, konformizmą ir tokie žmonės Lietuvoje sėkmingiau daro karjeras, negu tie, kurie nesusitaiko su neskaidrumu, neteisybe“, – teigė žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas prof. dr. Dainius Pūras.

Kai 2019-siais iš gyvenimo pasitraukė jaunas Vilniaus ligoninės traumatologas, Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo parengtas veiksmų planas, kaip pagerinti emocinį klimatą sveikatos priežiūros įstaigose. Šį dokumentą savo įsakymu pernai kovo 12-ją patvirtino tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tačiau dokumentas nugulė į stalčių.

„Praktiškai gi visi išėjo į nuotolį ir universitetai, gydymo įstaigos dirba tik su COVID‘u, iš vis ten daug kas pasikeitė tvarkos ir panašiai. Tai labai daug kas iš to plano yra net nepradėta įgyvendinti“, – anksčiau sakė A. Veryga.

„Mes raštu kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydami atsakyti kas nuveikta įgyvendinant šį veiksmų planą, tačiau tradiciškai atsakymo nesulaukėme. Penktadienį ministerija išplatino pranešimą, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymu sudaryta pokyčių inicijavimo grupė iki rugpjūčio 1-osios turės įvertinti situaciją ir parengti siūlymus, siekiant užtikrinti saugią medikų darbo aplinką bei psichologinę gerovę sveikatos įstaigose“, – kalbėjo Šiaulių medikai.

Tuo metu vis dar galiojantis buvusios Vyriausybės Veiksmų planas turėjo būti įgyvendintas iki ateinančių metų pabaigos. Dar pernai turėjo būti parengtas Nacionalinis susitarimas dėl psichologinės emocinės gerovės vertybių sveikatos priežiūros sistemoje, įvesta įstaigų ir vidurinės grandies vadovų rotacija, parengtas asmens sveikatos priežiūros specialistų etikos kodeksas, įdiegta psichologinio smurto ir mobingo „nulinė tolerancija?“. Tiesa, su pandemija kovojantiems medikams panaikinta grėsmė dėl tam tikrų psichikos sutrikimų netekti licencijos, dar SAM atnaujino psichikos sveikatos svetainę „pagalbasau.lt“, o iniciatyva „medo.lt“ siūlo medikams ir vaistininkams nemokamą psichologinę pagalbą. Deja, šios priemonės nėra populiarios.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1410657/mobingas-klesti-3-viesojo-sektoriaus-srityse-taciau-patycios-gajos-ir-lietuvos-seime

Komentarai išjungti.