NAUJOJO DARBO KODEKSO KŪRĖJAS PATEKO Į ŽAIBŲ SŪKURĮ
Visuomenės, verslo ir politikų dėmesį sukaustęs darbo grupės paruoštas Darbo kodeksas ir kiti su darbo santykiais ir socialine apsauga susiję įstatymų pakeitimai ir toliau kaitina aistras.
Pirmadienį, balandžio 13 d., į viešbutyje „Karolina“ vykusią konferenciją apie darbo santykių reguliavimą Europos šalyse ir profesinių sąjungų vaidmenį iškviestas projekto „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimas“ vadovas Tomas Davulis pateko į aršiai nusiteikusių profsąjungų atstovų rankas. „Kodėl kalate mane prie kryžiaus?“, – ne kartą renginyje pakartojo jis.
Pristačiusiam savo poziciją dėl naujų darbo santykių pakeitimų ir tvirtinęs, kad jo vadovaujamos komandos pasiūlyti Darbo kodekso pakeitimai kartu gerina darbuotojų sąlygas, T. Davuliui teko atsakyti į diskusijas keliančius profsąjungų atstovų klausimus.
Vieni išreiškė nepasitenkinimą, kad į naujo modelio kūrimą nebuvo įtrauktos profesinės sąjungos, kiti – klausė, kas nusprendė, kas sudarys darbo grupę.
„Mintis tokia, kad užsakė valstybė ir užsakė tuos, iš kurių tikisi objektyvaus įvertinimo. Tai ir yra mintis, kad būtų galima pateikti kodekso projektą, kuris balansuotų tarp abiejų pusių interesų. Kad būtų ne į vieną ar kitą pusę pakrypęs namelis, bet toks, kaip būna su kompromisais, kad nėra patenkintų kompromisu, nes jis vieniems ir kitiems nepatinka“, – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius.
T. Davulio manymu, labai gerai, kad darbo grupę sudarė tik mokslininkai: „Tai projektas, kuriame bandome eliminuoti interesų grupių įtaką ir mes sprendžiame problemas pagal tai, ką matome teismų praktikoje. Teismų praktika, kai kuriais atvejais yra pažengusi blogai, yra normos, kurios netinkamos“.
Vis dėlto profesinių sąjungų atstovų tokie atsakymai neįtikino. Manydami, kad pagal naujus pasiūlymus darbo santykių teisiniame reguliavime nebelieka darbuotojo, kaip silpnosios pusės, principo, jie ir toliau T. Davuliui mėtė pastebėjimus.
Konferencijos dalyviams užkliuvo ir pasiūlyme pateiktas poilsio laiko apibūdinimas bei viršvalandžiai. Profesinės sąjungos jau seniau buvo pateikę susirūpinimą dėl vietoje bendros poilsio dienos sekmadienio, o esant 5 dienų darbo savaitei – šeštadienio ir sekmadienio (iš eilės dvi darbo sienos) pateiktos naujos formuluotės, kad „Poilsio diena – diena, kai nedirbama pagal darbo laiko režimą“. Susirūpinta, kad didesnis leistinų viršvalandžių laikas gali dar labiau paskatinti emigraciją.
„Norite pasakyti, kad ten (emigracijos kryptys – red.) 72 val. nėra maksimumas? Poilsio laikai ir pas mūsų kaimynus yra skirtingai. Apskritai rekordininkai yra britai, gi į Britaniją nebėga lietuviai, kad gautų blogesnes sąlygas“, – į klausimą atsakė T. Davulis.
Pasak profesoriaus, dabartinis viršvalandžių reguliavimas lemia tai, kad visi viršvalandžius dirba, o niekas už juos neapmoka: „Mano mintis – padaryti viršvalandžius mokamais. Tam reikėtų numatyti atsakomybę ir pareigas, bet realias, o ne tokias kaip dabar, kai darbo žiniaraštyje visi dirba po 8 valandas ir užpildo viską kompiuteris“.
Savo pristatyme T. Davulis teigė, kad jaunimas pritaria kodekso pakeitimas, tačiau profsąjungų atstovai pabrėžė, kad jų tarpe taip pat yra jaunimo, kurie yra taip pat sunerimę.
Sulaukė darbo grupės vadovas iš profesinių sąjungų atstovų klausimo ir dėl nėščių moterų ir mamų teisių. Pasiūlymuose pateikta, kad vietoj šiuo metu galiojančių trejų metų, kai turi būti saugoma darbo vieta, liktų vos 4 mėnesiai.
„Šiuo atveju situacija brėžiama tokiu būdu – moteris, jeigu tampa nėščia, nuo pažymos pateikimo įgauna teisę reikalauti motinystės ir gimdymo atostogų tam tikram laikotarpiui, trumpalaikė sutartis gali būti ir dabar nutraukta, neterminuota – negali. Bet problema, kad tokių apsauginių nuostatų joks tarptautinis dokumentas nenumato, jis tiesiog pasako, kad mums reikalinga apsaugoti asmenį nuo diskriminacijos atleidimo iš darbo. Ką mes norime padaryti – išplėsti dirbančios moters apsaugą ir uždėti apsaugą moteriai, esančiai tikslinėse atostogose. Tikslinėse atostogose bet koks atleidimas iš darbo yra draudžiamas, o moteriai apsauga nuo darbo sutarties nutraukimo yra praplečiama, kad mes orientuojamės ne į jos atostogų faktą, o vaiko amžių – kol vaikui 4 mėnesiai jos atleisti negalima“, – komentaro į klausimą sulaukė konferencijos dalyviai.
Darbo grupės pasiūlymams daug pritarimo nerodantiems profesinių sąjungų atstovams T. Davulis pabrėžė, kad naujoji tvarka kuriama darbo vietoms kurti, o ne jas naikinti.
„Jei klausiame, kas trukdo (darbo vietas kurti – red.), tai gal klauskime tų vietų kūrėjų. Jų interesai suprantami, kaip ir jūsų interesai, tačiau bendras interesas – sąlyčio taškas vis vien kažkoks būtų“, – pridėjo jis.
Ugnė Karaliūnaitė