Valdančiosios frakcijos   Seime nariai  Algirdas Sysas ir Kęstutis  Vilkauskas praėjusią savaitę Seimo LSDP frakcijoje susitiko su Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų  įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos nariais. Susitikime dalyvavo profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė, pavaduotojas Darius Nagelis, valdybos narė Kristina Krikštaponienė, profesinių sąjungų atstovai –  Audronė Zabukienė, Zita Spranginienė, Ieva Bolobnovaitė.

Susitikimo metu buvo aptartos svarbiausios keistinos Lietuvoje veikiančio naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, darbo užmokesčio didinimo tvarka. Aptartas  valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotų darbo užmokestis, kuris   yra  susietas su 2022 metų šalies vidutine darbo užmokesčio baze ir  siekia 1785 EUR.  Numatyta, kad jis  bus keičiamas kas trys metai, nors šalyje infliacija kasmet didėja, kainos kyla, dirbančiųjų perkamoji galia mažėja. Šalyje jau turime tokią situaciją, kai šiuose sektoriuose dirbančių kvalifikuotų darbuotojų  priskaičiuotas  darbo užmokestis yra netgi mažesnis ir siekia 1017,68 EUR už nekvalifikuoto darbuotojo minimalią mėnesinę algą, kuri yra  1038 EUR.

Susitikimo metu aptarėme, kad reikia inicijuoti valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą kasmet.  Taip pat reikėtų inicijuoti sugrąžinti maksimalų 30 procentų pareiginės algos priedą už tarnybos stažą Lietuvos valstybei.

Lietuvoje daugeliui darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis valstybiniame ir viešame sektoriuose nustatomas mažesnis  atlygis  už atlygio rėžio minimumą. Paminėtina, kad Darbo apmokėjimo sistemos  (toliau DAS)  nustatymą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ), Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas bei Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 857 „Dėl Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

Valstybės tarnautojui, kurio pareiginės algos koeficientas nesiekia įstaigos DAS, tai pareigybių grupei nustatyto mažiausio pareiginės algos koeficiento, vadovaujantis Rekomendacijų 28 punkto nuostatomis, nustatomas atskiras pareiginės algos koeficientas. Tokia situacija, dėl mažesnio pareiginės algos koeficiento nei įstaigos DAS nustatytas jo minimumas yra galima dėl to, kad vadovaujantis VTĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi nuo 2024 m. sausio1 d. įsigaliojus naujos redakcijos VTĮ, einančių pareigas valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai buvo perskaičiuojami, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymu nustatytą pareiginės algos (atlyginimo) naują bazinį dydį. Įsigaliojus naujos redakcijos VTĮ, valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga negali būti sumažinta tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytus atvejus. Valstybės tarnautojų pareiginę algą reglamentuoja VTĮ 20 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kad valstybės tarnautojų pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Todėl tokia darbo apmokėjimo sistema,  vadovaujantis Rekomendacijomis, turi būti keistina. Taip pat turi būti keistinos  ir kitos  Rekomendacijų nuostatos, pavyzdžiui pradėjusiam eiti pareigas naujai priimtam valstybės tarnautojui  nustatomas gana aukštas darbo užmokesčio  koeficientas, o ilgamečiam  valstybės tarnautojui, šio koeficiento dydis, plius priedas už darbo stažą sudaro darbo užmokestį, kaip ir naujam, tik ką pradėjusiam dirbti valstybės tarnautojui.

Susitikimo metu buvo aptartas ir „ištarnybinimo“ klausimas. 2024 m. valstybinės įstaigos, vadovaujantis nauju Valstybės tarnybos įstatymu, iki 2025 sausio 1 dienos turėjo įvykdyti  vieną iš  didžiausių pertvarkų šiame sektoriuje. Vidaus reikalų ministerija pasiūlė  išgryninti valstybės tarnybą – vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statusas turėjo būti  keičiamas į dirbančius pagal darbo sutartis.

Todėl  nuo 2025 m. sausio 1 dienos   valstybės tarnautojais nutarta palikti už korupcijos prevenciją atsakingus tarnautojus ir teisinio atstovavimo funkcijas atliekančius tarnautojus. Įstaigos iki 2025 m. turėjo  peržiūrėti valstybės tarnautojų pareigybes ir   pakeisti į dirbančių pagal darbo sutartis pareigybę arba panaikinti  atitinkamą  pareigybę.

Iki 2025-01-01  biudžetinėse institucijose ir įstaigose buvo sudarytos komisijos, kurios vykdė valstybės tarnautojų pareigybių peržiūrą. Profesinių sąjungų atstovų, dalyvaujančių šių komisijų veikloje duomenimis, pareigybių vertinimo procesas institucijose ir įstaigose vyko  skirtingai ir dažnai pareigybių vertinimas priklausė nuo įstaigos vadovybės pozicijos. Be to,  kai kurie vadovai  įstaigų viešojo administravimo funkcijų nevykdančias valstybės tarnautojų pareigybes siūlė netgi  panaikinti. Kitose įstaigose valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančioms pareigybėms papildomai priskiriamos viešojo administravimo funkcijos, kad būtų išlaikomas valstybės tarnautojo statusas ir socialinės garantijos.

Pradėjus įgyvendinti šią reformą, kai kuriose įstaigose „ištarnybinus“ dalį  tarnautojų, susidarė situacija, kad skirtingose įstaigose tą patį darbą atlieka ir valstybės tarnautojai, ir darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartis. Todėl šios kadencijos Seimo valdančiosios daugumos dėka, atsižvelgiant į turimas rizikas, nutarta, kad „ištarnybinimas“  būtų nukeltas iki 2026 metų sausio1dienos.

Iškilus šioms  valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo problemoms, sutarėme, kad turi būti  keičiamas  tik ką įsigaliojęs  valstybės tarnybos įstatymas.

Susitikimo metu  buvo diskutuojama apie problemas dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties įgyvendinimo, problemas, iškilusias Užimtumo tarnyboje, Nacionalinėje švietimo agentūroje. Diskusijų metu nutarta, kad šios problemos turi būti sprendžiamos Socialinės apsaugos  ir  darbo ministerijoje bei Švietimo, mokslo  ir sporto  ministerijoje.

Susitikimo metu  aptarėme galimybes kreiptis  į Konstitucinį Teismą  dėl įstatymų valstybiniame ir viešajame sektoriuose keitimo.