Lapkričio 23 d. įvyko neeilinis Lietuvos trišalės tarybos posėdis, skirtas aptarti užimtumo rėmimo formoms bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Užimtumo įstatymo pakeitimams. Netikėtai paaiškėjo, jog posėdyje bus pristatoma ir privalomo vakcinavimo iniciatyva.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pristatė Lietuvos užimtumo situaciją. Anot jo, registruotas nedarbas praktiškai grįžo į ikipandeminį lygį: dirba 1,3 mln., bet darbingo amžiaus žmonių yra 1,7 mln. žmonių. Lietuviai dirba daug valandų – apie 100 val. daugiau nei 35 išsivysčiusių šalių vidurkis. Užimtumo tarnyboje (UŽT) registruojamos darbo vietos už mažesnį nei vidutinis šalies atlyginimas, apie pusę jų – už 560 eurų  į rankas. Mažiau už valandą, anot jo, moka tik rumunai, bulgarai ir vengrai.

Viceministro teigimu, ES konkuruojame ne tik dėl prekių ir paslaugų, bet ir dėl 230 mln. darbuotojų. Prekių eksportas yra geras, tačiau dėl darbuotojų „nesukonkuruojama“, nes netekome apie 700 tūkst. lietuvių, kurie išvyko dirbti už geresnius atlyginimus.

Lietuvoje aukštos kvalifikacijos užsieniečių beveik neatvykdavo (per metus apie 300), dominavo pigi darbo jėga. Trūkstamos profesijos pasirenkamos daugiausia pagal tai, kas registruojama UŽT (už mažus atlyginimus).

Visa apžvalga – čia.

Siūloma UŽT reforma, pasak V. Šilinsko, siekiama paskatinti tarnybą, kad darbuotojai būtų labiau suinteresuoti įdarbinti kuo daugiau žmonių. Siūloma, kad nedarbo socialinio draudimo biudžetas (dabar apie 300 mln.) būtų skiriamas ne tik pasyvioms (dabar išmokoms – 100%), bet ir aktyvioms priemonėms (mokymams, subsidijoms ir kt.). Tokiu atveju UŽT finansavimas būtų didesnis, jei greičiau įdarbintų ir į geresnius darbus.

Užimtumo tarnyboje registruojasi apie 80% netekusių darbo, Tuo tarpu 80% darbdavių, ieškančių darbuotojų, visai nesiregistruoja, o 40% iš užsiregistravusių nėra patenkinti UŽT paslaugomis.

Viceministro teigimu, UŽT turi būti orientuota į rezultatą, o ne į procesą. Užimtumo tarnyba vertino užimtumą, bet nematavo efektyvumo finansine prasme. Jeigu naujas darbas atlyginamas mažiau nei minimali mėnesio alga, tai esą nenaudinga. Bedarbių įgytos kvalifikacijos ar kompetencijos ne visada atitinka darbo rinkos poreikius, nes leidžiama žmonėms patiems rinktis profesijas.

Taip pat yra daug priežasčių, kodėl žmonės nedirba, tai – dėl: 1) skolų; 2) priklausomybių; 3) rūpinasi vaikais (ar tėvais); 4) neturi kaip atvykti į darbą; 5) jau dirba nelegaliai. Ketinama stiprinti darbą su ilgalaikiais bedarbiais pasitelkiant savivaldą, nevyriausybines organizacijas bei plėsti UŽT teikiamas paslaugas. Kadangi tik ketvirtadalis žmonių su negalia dirba, bus siūloma remti visus darbdavius (ne tik soc. įmones,) įdarbinančius neįgaliuosius.

Tačiau artimiausias darbas, pasak viceministro, – tikrųjų bedarbių atskleidimas. Jau yra parengtas Užimtumo įstatymo projektas, kuriam iki lapkričio 26 dienos laukiama pasiūlymų.

Siūloma, kad bedarbio statusas būtų panaikinamas, jei be svarbių priežasčių antrą kartą per 6 mėn. laikotarpį nuo pirmo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos, asmuo atsisakytų tinkamo darbo. Taip pat siūloma statusą naikinti ir du kartus per 6 mėnesius pažeidus atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką. Tinkamas darbas būtų apibrėžtas toks, kuris atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją, kompetenciją, ir turimą darbo patirtį, pageidavimą, sveikatos būklę, susisiekimą ir kt. kriterijus.

Per 6 mėn. nuo registracijos Užimtumo tarnyboje neradus „tinkamo darbo“, nuo 7 mėnesio tinkamu darbu būtų laikomas ir toks, kuris nebūtinai atitiktų asmens kvalifikaciją, kompetenciją ar patirtį, bet atitiktų sveikatos būklę, kelionės iki darbo vietą trukmę ir išlaidas. Įskaitant ir už minimalų mėnesinį atlyginimą.

Jei gaunamas pranešimas apie asmens darbą negaliai, jis būtų visai išbraukiamas iš UŽT panaikinant ir sveikatos draudimą.

Taip pat norima finansuoti perkvalifikavimą ne tik pagal profesinio mokymo programas, bet ir neformalų švietimą bei aukštojo mokslo modulius (orientacija į aukštą pridėtinę vertę).

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė stebėjosi, kad dėl projekto nebuvo diskutuota su partneriais, o jis jau pristatomas viešai.  Jai taip pat nebuvo aiškus ir projekto tikslas, ar tai daroma dėl ilgalaikių bedarbių, ar nelegalaus darbo, ar dar dėl kažko.

LPSK vadovę taip pat stebino ministerijos siūlymas nustatyti, kad pirmuosius 6 mėn. nuo registravimosi Užimtumo tarnyboje specialistai galėtų siūlyti ir 60 procentų buvusio atlyginimo siekiančius darbo pasiūlymus. „Tai visiškai nesisieja su jūsų skambiais žodžiais, kad turime išlipti iš pigios darbo jėgos duobės. Pritariu, kad dirbame daug, ir uždirbame mažai, bet šitas projektas nukreiptas į tai, kad darbuotojai dirbtų už dar mažiau ir dar daugiau“, – stebėjosi I. Ruginienė. Dar ji klausė, kaip parinktas 6 mėn. laikotarpis darbui pagal turimą specialybę susirasti. Jos nuomone, ypač per pandemiją, daliai darbuotojų ir metus truko susirasti kitą darbą. Be to, netgi išmokos bedarbiams mokamos 9 mėnesius, o ne 6 mėn.

„Mane šokiravo skuba, kad visas įstatymas turi būti priimtas ir įgyvendinamas jau nuo sausio 1 dienos. Jei skuba reikalinga dėl mokymų, kad padėtų įsisavinti lėšas, kodėl nekalbame dabar apie mokymus ir nepasiliekame daugiau laiko išdiskutuoti pasiūlymams“, – stebėjosi I. Ruginienė. Ji patikino, kad pritaria ministerijos tikslams, bet ne esamo įstatymo projekto turiniui.

Anot viceministro, projekto tikslas – labiau padėti ilgalaikiams bedarbiams, juos prieš tai identifikavus; sumažinti galimybę piktnaudžiauti dirbantiems nelegaliai; taip pat kad būtų galima finansuoti aukštojo mokslo modulius.

Dėl skaičių, pasak V. Šilinsko, imamas Estijos modelis, kurį giria  ir EBPO, Lietuvoje net siūloma ilgesnį – 6 mėn. terminą. 6 mėn. esą turi pakakti, kad būtų išsiaiškinta, jog arba pagal kvalifikaciją tokio darbo nėra, arba kvalifikacija neatitinka ieškomo darbo. 60 proc. buvusio atlyginimo – taip pat Estijos pavyzdys, bet dėl to esą galima diskutuoti. „ Jau geriau žmonės tegu dirba už mažiau, negu visai nedirba“, – sakė viceministras. Pasiūlymas neva yra labai geras, neigiamos pasekmės būtų tik asmenims, kurie dirba nelegaliai, todėl atidėlioti sprendimo nenorima.

UŽT pertvarka – čia (nuo 19 skaidrės).

Toliau posėdyje buvo pristatyta Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva taikyti privalomos vakcinacijos nuo COVID-19 reikalavimą. Numatoma, kad privalomai skiepytis turėtų socialinių paslaugų, švietimo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, o darbdaviams būtų suteikta teisė reikalauti skiepo savo sprendimu. Išimtys būtų taikomos persirgusiems ir kai yra kontraindikacijos skiepams.

Nepasiskiepiję negalėtų dirbti, jie būtų perkeliami dirbti nuotoliniu būdų arba siūlomas kitas darbas, nesant tokių galimybių – darbuotojas būtų nušalinamas nuo darbo. Praėjus 3 mėn. nuo nušalinimo, darbdavys galėtų tokį darbuotoją atleisti be įspėjimo ir be išmokų.

I. Ruginenė teiravosi, kodėl, jeigu jau kalbama apie privalomą skiepijimą, COVID-19 vakcina nėra įtraukiama į privalomųjų skiepų sąrašą. Ji taip pat klausė, kokios priežastys lemia apskritai drastiškos priemonės pasirinkimą ir kiek gali būti reikalaujama privalomų skiepų.Anot sveikatos apsaugos viceministrės  Aušros Bilotienės-Motiejūnienės, pasaulyje nėra aiškios schemos dėl COVID-19 skiepų. „Ar reikės ketvirto, penkto ir šešto – sudėtinga pasakyti. Ir gripo vakcinai prireikė laiko, kol ji buvo tiriama. Nebuvo, kad vieną kartą atlikti tyrimai ir ji pradėjo veikti. Po kurio laiko mes turime schemą, žinome, kada skiepijamės. Vyksta ilgalaikiai tyrimai“, – tvirtino viceministrė.

Daugiau apie tai – lrt.lt