SUSITIKIMAS SU TARPTAUTINIO VALIUTOS FONDO ATSTOVAIS

SUSITIKIMAS SU TARPTAUTINIO VALIUTOS FONDO ATSTOVAIS

2013 m. vasario 6 d., TVF misijos atstovė Julie Kozack ir misijos narys Christoph Klingen susitiko su Lietuvos profesinių sąjungų atstovais pasikalbėti minimalios mėnesio algos (MMA) darbo santykių, darbo rinkos sąlygų, reformų ir politikos klausimais bei išgirsti darbuotojų atstovų poziciją, kurią parengė Algirdas Kvedaravičius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas.

Susitikimo metu aptarta informacija dėl minimalios mėnesio algos (MMA).
Nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje padidinta iki 1000 litų per mėnesį. Iki tol, ketverius metus minimali alga buvo įšaldyta ir tik 2012 m. pabaigoje konservatorių vyriausybė ją padidino 50 litų per mėnesį (nuo 800 litų iki 850 litų).
Dėl MMA lygio ir jo nustatymo vyksta diskusijos turgaus principu, nes įstatymiškai iki šiol nenustatyti kriterijai, nuo kurių priklauso MMA dydis ir jos didinimas. Be to, įstatymas dėl MMA indeksavimo – blokuojamas LR Seime.
Minimali mėnesio alga mūsų šalyje – apmokestinta, todėl „į rankas“ šiuo metu darbuotojo gaunamas darbo užmokestis prilygsta skurdo ribai (MMA Lietuvoje gauna 300 tūkst. darbuotojų).
Kryptinga MMA dinamika skatina vartojimą ir aktyvina vidaus rinką, todėl profesinių sąjungų siūlymas – labai konkretus – minimalios algos neapmokestinti, o didesnėms pajamoms taikyti progresinių mokesčių sistemą. Šiuo siūlymu, profesinės sąjungos laikosi savo nuomonės, jog negalima taupyti neturtingųjų sąskaita.
 
Darbo santykius Lietuvoje reguliuoja LR darbo kodeksas ir kolektyvinės sutartys. Deja, mūsų šalyje nėra šakinių kolektyvinių sutarčių, nes darbdavių organizacijos neturi įgaliojimų jas sudaryti, o darbo rinkos sąlygas apsprendžia darbo ir kapitalo apmokestinimo lygis darbuotojų nenaudai.
 
Apžvelgiant darbo rinkos reformą ir politiką, reikėtų akcentuoti, kad visų pirma nėra darbo užmokesčio reguliavimo politikos. Lėšos – biudžeto, ES fondų bei skolintos lėšos – skirstomos ir naudojamos neefektyviai. Jos išskaidomos ministerijoms ir įmonėms, tačiau pastarosios jas naudoja remti operatyvinę veiklą, o ne plėtojant gamybą ar kuriant naujas darbo vietas.
Profesinės sąjungos iki šiol negavo atsakymo, kiek, naudojant minėtas lėšas, sukurta naujų darbo vietų per pastaruosius ketverius metus, todėl reikalaujame, ES ir investicines biudžeto lėšas tvarkyti centralizuotai, taikyti valstybės makroekonominio užsakymo principą, tai Lietuvoje skatintų užimtumą ir mažintų darbo jėgos emigraciją.
 
Lietuvos profesinių sąjungų nuomone, pastaraisiais metais taikyta žalinga ir brangi skolinimosi (50 mlrd. Lt, su 9-10 proc. palūkanomis iš komercinių bankų) politika. Manome, jog skolintis tam tikromis sąlygomis darbo rinkoje, ekonomikoje, reikėtų tariantis su TVF. Toks profesinių sąjungų pasiūlymas buvo išsakytas LR Vyriausybei.
 
Susitikimą su didžiausių Lietuvos profesinių sąjungų centrų vadovais inicijavo, 2013 m. sausio 31–vasario 11 dienomis Lietuvoje dirbantys Tarptautinio valiutos fondo (TVF) IV str. konsultacijų misijos atstovai.
 

 
Nuotraukos:
http://www.facebook.com/media/set/?set=a.483038625065044.97359.153500544685522&type=1

 
 
Algirdas Kvedaravičius
Lietuvos profesinių sąjungų
konfederacijos pirmininko pavaduotojas

Komentarai išjungti.