Jau greitai pusmetis, kaip Lietuvoje galioja naujas valstybės tarnybos įstatymas. Koks buvo iniciatorių įstatymo keitimo tikslas? Kol kas atsakymo neturime.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, vienijanti  ministerijų, Seimo kanceliarijos, savivaldybių, muitinių, valstybinės mokesčių inspekcijos, socialinius, užimtumo tarnybų ir kitus Lietuvos valstybės tarnautojus, viešojo sektoriaus  profesinių sąjungų narius, birželio 14 d. rinkosi į Įgaliotinių tarybos posėdį – diskusiją, siekiant aptarti praėjusių metų profesinės sąjungos veiklos rezultatus bei apsvarstyti naujojo valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo galimybes, jo privalumus ir trūkumus. Posėdyje dalyvavo valstybės tarnautojų ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų pirminių organizacijų įgalioti atstovai, Profesorius Šarūnas Liekis, Seimo nariai, buvę ministrai Rita Tamašunienė, Linas Kukuraitis, Vidaus reikalų ministerijos viceministrė Sigita Ščajevienė, Vidaus reikalų ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Diskusiją kuri buvo itin aštri, vedė žurnalistas Raigardas Musnickas.

Nors profesinių sąjungų dėka pirmasis valstybės tarnybos įstatymo projektas, kurį parengė Vidaus reikalų ministerija, gerokai pasikeitė, tačiau Seime valdančiosios daugumos praėjusių metų pabaigoje priimtas valstybės tarnybos įstatymas netenkina valstybės tarnautojų. Profesinės sąjungos nariai diskutavo kodėl būtent toks įstatymas buvo priimtas? Kad pagerinti viešojo sektoriaus darbuotojų, tame tarpe ir valstybės tarnautojų finansines bei socialines garantijas, įnešti daugiau demokratijos ir tolerantiškumo? Manome, kad ne. Šio įstatymo nuostatos blogina dirbančiųjų viešajame sektoriuje ir valstybės tarnyboje socialines garantijas.  Jų darbo  užmokestis nedidės  nuo 2022  iki 2026 m. Sutarta, kad šio sektoriaus darbuotojams  darbo užmokestis bus skaičiuojamas  koeficientu nuo naujo  2022 m. vidutinio  darbo užmokesčio dydžio, kuris tuo metu siekė 1785,4 eurų. Šis darbo užmokestis po reformos bus perskaičiuojamas tik 2025 metais, išmokant  didesnį darbo užmokestį šio sektoriaus darbuotojams tik 2026 m. Planuojama, kad vėlesniais metais ne rečiau kaip kas dveji metai bus perskaičiuojamas  ne bazinis darbo užmokesčio dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į  šalies ekonominę situaciją, darbo užmokesčio tendencijas rinkoje ir darbo našumo pokyčius.

Tikėtina, kad dėl konkretaus įstaigos darbo užmokesčio fondo didėjimo procento bus galimybė susitarti nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis bus fiksuojamas biudžeto įstatyme. Tačiau pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės tarnautojams, teisėjams, prokurorams) sutartu procentu ir tokiais pat laikotarpiais bus indeksuojama pareiginė alga. Seimo narių, Premjero ir ministrų atlyginimai didės nuo naujos jų veiklos kadencijos.

Kai kurios  naujo valstybės tarnybos įstatymo nuostatos blogina valstybės tarnautojų socialines garantijas, suteikia galimybes vadovams daryti esmines pertvarkas organizacijose, darbo užmokestis valstybės tarnautojams nenumatomas didinti. Tačiau šio naujojo įstatymo nuostatos stiprina vadovų korpusą, gerokai pakeliant jų darbo užmokestį. Be to, vadovams   suteikiama visiška  laisvė, vos ne vienašališkai,  nustatyti  įstaigos, organizacijos  darbuotojų darbo užmokestį, keisti organizacijos struktūrą bei kita.

Manome, kad šiuo valstybės tarnybos įstatymu pažeistas valstybės tarnautojų teisių ir pareigų vienovės principas,  todėl Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga rengia kreipimąsi į Lietuvos Respublikos konstitucinį teismą.

Pirmininkė Irena Petraitienė