PAGAL PROGNOZES PO 50 METŲ LIETUVOJE NEBUS NĖ 2.5 MILIJONO GYVENTOJŲ

PAGAL PROGNOZES PO 50 METŲ LIETUVOJE NEBUS NĖ 2.5 MILIJONO GYVENTOJŲ

Po 2011 m. surašymo paaiškėjus, kad Lietuvoje vis dar gyvena 3 mln. 54 tūkst. žmonių, visi lengviau atsiduso: trys milijonai vis dar yra.

Tik ar ilgam? Anot Jungtinių Tautų (JT) ir „Eurostat“ prognozių, 3 mln. Lietuva nepriskaičiuos jau apie 2035 m. Tačiau šios prognozės remiasi optimistine demografine situacija, pagal kurią didės gimstamumas, ilgės gyvenimo trukmė ir stabilizuosis migracija. Lietuvos demografų skaičiavimais, gyvename paskutinius metus, geriausiu atveju – dvejus-trejus, kai mūsų dar trys milijonai.

Dabartinis gyventojų skaičius buvo prognozuojamas tik po 20 metų
Kaip teigiama Demografinių tyrimų centro infomraciniame leidinyje „Demografija ir mes“, tuo pat metu, kai vyko visuotinis Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas, JT organizacija ir „Eurostat“ sudarinėjo savo ES šalių gyventojų skaičiaus prognozes penkiasdešimčiai metų. Pirmoji paskelbė kelis prognozių variantus iki 2100 m., antroji – iki 2060 m. Deja, pagal šiuos solidžiausių tarptautinių institucijų skaičiavimus tų trijų milijonų labai greitai nebus.
„Iš paskelbtų gyventojų prognozių turėtume įsiklausyti į labiausiai tikėtinų variantų – JT vidurinio varianto ir „Eurostat“ konvergencijos varianto – rezultatus“, – įsitikinusi apžvalgos autorė Demografinių tyrimų instituto vadovė prof. Vlada Stankūnienė.
Anot demografės, tiek JT, tiek „Eurostat“ Lietuvai prognozuoja panašų gyventojų skaičiaus kitimą – smarkų mažėjimą. Anot JT, 2060 m. Lietuvoje gyvens 2,7 mln., pagal „Eurostat“ – 2,68 mln. Kaip rodo šios prognozės, trijų milijonų Lietuva nepriskaičiuos jau jau apie 2035 m., o 2100 m., JT skaičiavimais, mūsų šalyje begyvens vos 2,45 mln. žmonių.
V. Stankūnienė pabrėžia, kad šios prognozės remiasi 2010 m. sausio 1 d. esančia demografine situacija. Šios datos duomenimis, Lietuvoje gyveno 3,3 mln. žmonių. Tuo tarpu 2011 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo priskaičiuojama jau tik 3,24 mln. gyventojų.
„Vien per vienerius metus dėl ypač blogos demografinės situacijos Lietuvos gyventojų skaičius nuo prognozių atsiliko daugiau nei 60 tūkst. Be to, 2011 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašymas, palyginti su statistiniu būdu apskaičiuotu gyventojų skaičiumi, dar nepriskaičiavo 180 tūkst. Pagal išankstinius surašymo duomenis, Lietuvoje tebuvo 3,054 mln. gyventojų. Taigi dabartinis gyventojų skaičius nuo prognostinių skiriasi beveik ketvirčiu milijono. Toks gyventojų skaičius, koks šiuo metu yra Lietuvoje, atliekant abu skaičiavimus, buvo prognozuojamas tik po 20 metų. Tad skaičiuodami labai apytiksliai trijų milijonų turėtume nepriskaičiuoti beveik 20 metų anksčiau nei prognozuota. Akivaizdu, kad gyvename paskutinius metus, geriausiu atveju – dvejus-trejus, kai mūsų dar trys milijonai“, – teigė mokslininkė.
Pakoregavus prognozes ir atsižvelgiant į realius skaičius, anot jos, tikėtina, kad po 50 metų Lietuvoje gyvens tik kiek daugiau nei 2,4 mln., o šio šimtmečio pabaigoje – vos apie 2,2 mln.

Greičiau nei Lietuvoje gyventojų mažės tik Latvijoje ir Bulgarijoje
Ar gali Lietuvos gyventojų skaičių pakoreguoti gimstamumo didėjimas, mirtingumo ir emigracijos mažėjimas? Pasak V. Stankūnenės, tiek JT, tiek „Eurostat“ savo prognostiniams skaičiavimams naudojo optimistines prielaidas, pagal kurias po 50 metų suminis gimstamumo rodiklis bus 1,9, o šimtmečio pabaigoje net viršys 2 ir užtikrins kartų kaitą. Šiuo metu šis rodiklis siekia vos 1,55.
Mirtingumas, prognozių sudarytojų manymu, taip pat turėtų mažėti, ypač tarp vyrų. Prognozuojama, kad vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė per ateinančius 50 metų pailgės daugiau nei 7 metais ir sieks 76 metus (per pastaruosius 45 metus vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje tik trumpėjo), moterų – 5 metais. Pagal JT prognozes, šimtmečio pabaigoje tiek Lietuvos moterų, tiek vyrų vidutinės tikėtina gyvenimo trukmė jau būtų panaši į Vakarų Europos šalių (dabartiniu metu vyrų trumpesnė 10 metų, moterų – beveik 5): vyrų apie 80, moterų – apie 87 metus.
JT prognozėse dėl migracijos kitimo taip pat naudotos optimistinės prielaidos: prognozuojama, kad emigracija iš Lietuvos greitai silps ir per ateinančius 20 metų neigiamas migracijos neto, rodantys kiek gyventojų šalis neteko dėl migracijos, sudarys apie 70 tūkst. Vėliau, nuo 2030 m. jau prognozuojamas nulinis migracijos neto, t. y. dėl emigracijos Lietuvos skaičius nebeturėtų mažėti.
Taigi JT ir „Eurostat“ Lietuvai prognozuoja pozityvius demografinius pokyčius – gimstamumas didės, mirtingumas mažės, o emigracija taps subalansuota. Nepaisant to, Lietuvos gyventojų skaičius toliau sparčiai mažės. „Tai rodo, koks didžiulis Lietuvą apėmęs demografinis nuosmukis, kokia demografinei raidai nepalanki yra aplinka, todėl, siekiant pasikelti iš šios „duobės“, būti taiklūs ir situacijai adekvatūs sprendimai“,- teigė V. Stankūnienė.
Beje, JT ir „Eurostat“ demografinės raidos atsigavimą, anot autorės, prognozuoja visoms išsivysčiusioms šalims, nors suminis gimstamumo rodiklis, užtikrinantis kartų kaitą, prognozuojamas tik šimtmečio pabaigoje. „Taigi keletą dešimtmečių vyravusį pesimistinį požiūrį dėl galimybių atkurti išsivysčiusių šalių demografinę pusiausvyrą pakeitė optimizmas. Tai gera naujiena, nes jau ne vieną dešimtmetį iš esmės tik labiausiai išsivysčiusios šalys, dėl sukurtos gerovės patrauklumo pritraukdamos imigrantus, kiekybiškai nemažėjo – gyventojų skaičius dar net augo“, – įsitikinusi demografė.
Vis dėlto bendras ES šalių gyventojų skaičius, pagal prognozes, apie 2040 m. pasieksiantis maksimumą (526 mln.), pradės mažėti. Prognozuojama, kad šimtmečio pabaigoje ES gyvens mažiau nei pusė milijardo žmonių.
Įvairių šalių gyventojų skaičius keisis gana skirtingai. Šalyse, kuriose jau dabar gimstamumas artimas kartų kaitai, gyventojų skaičius visą šį šimtmetį didės, ypač jei ir migracijos neto jose yra teigiamas. Tuo tarpu Rytų Europos šalims prognozuojama, kad gyventojų skaičius mažės ir stabilizuosis tik šimtmečio pabaigoje.
„Prognozuojama, kad per artimiausių 50 metų periodą Lietuva tarp ES šalių išsiskirs vienu didžiausių gyventojų skaičiaus mažėjimo rodikliu. Labiau turėtų mažėti tik Latvijos ir Bulgarijos gyventojų“, – pabrėžė mokslininkė.

Europa susidurs su „senelių bumo“ problema
Taip pat visoms ES šalims prognozuojamas spartus gyventojų senėjimas, įvardijamas net „senelių bumu“. Paskaičiuota, kad sparčiausiai demografinis gyventojų senėjimas Lietuvoje vyks trečiame-ketvirtame šio šimtmečio dešimtmetyje. Vėliau senėjimo tempai mažės.
65 metų ir vyresnių gyventojų dalis po 50 metų Lietuvoje turėtų sudaryti 31,2 proc., o 80 metų ir vyresnių – 10,8 proc. visų gyventojų. Pagal šios rodiklius Lietuva tarp ES šalių išliks vidurio pozicijoje.
„Senosiose“ ES šalyse spartus senolių dalies didėjimas siejamas su nuolatiniu mirtingumo mažėjimu ir gyvenimo trukmės ilgėjimu, ilgai trukusi žemu gimstamumo lygiu ir gausia pokario „vaikų bumo“ karta, kuri artimiausiu metu papildys senų žmonių gretas. Tiesa, šių šalių gyventojų senėjimą ilgą laiką stabdė dideli migracijos srautai. Lietuvos spartų gyventojų senėjimą, be žemo gimstamumo, spartina jaunimo emigracija. Be to, priešingai nei kitose ES šalyse, Lietuvos mirtingumo pokyčiai ir lygis gyventojų senėjimą net stabdo“, – aiškino V. Stankūnienė.

 

Inga Saukienė,
www.DELFI.lt

Komentarai išjungti.