Trečiadienį Latvijos oro linijų bendrovė „Air Baltic“ pranešė, kad įdarbindama naujus darbuotojus ar susigrąžindama ankstesnius teiks pirmenybę tiems, kurie bus pasiskiepiję nuo koronaviruso. Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė pabrėžė, kad tai diskriminacija ir to Lietuvoje negalėtų būti.

Čia galima įžvelgti diskriminacinį aspektą, nes skiepijimas negali būti privalomas. Ir skirtumo tarp dirbančio darbuotojo ir priimamo į darbą visiškai nėra, tai tikrai diskriminacija“, – portalui lrytas.lt pabrėžė I.Ruginienė. Anot jos, tik pats darbuotojas turi nuspręsti, skiepytis ar ne. Darbdavys gali nurodyti tik privalomai testuotis, nes, kaip sakė I.Ruginienė, testavimas prilyginamas privalomajam sveikatos patikrinimui. „Darbdavys turi sudaryti visas sąlygas ir suorganizuoti skiepijimo procesą, tačiau jokiu būdu negali versti skiepytis“, – kalbėjo ji, pabrėždama, kad, jeigu darbuotojas atsisako skiepytis, darbdavio pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas, o tai galima padaryti įvedant reguliarų testavimą.

Grasinimų sulaukiama ir Lietuvoje

Visgi profsąjungos yra sulaukusios skundų iš darbuotojų, kurie skiepytis buvo verčiami, o atsisakiusieji – bauginami. „Darbuotojai yra kreipęsi ir skundęsi, nusiskundimų girdime iš vidinių pasikalbėjimų. Kelis tokius privalomus atvejus jau esame užkardę. Jeigu anksčiau darbdaviai drįsdavo grasinti atleidimu, dabar iš nusiskundimų matome, kad to jau privengiama. Tačiau dabar populiaru grasinti, kad, jei darbuotojas atsisakys skiepytis, turės testuotis iš savo lėšų. Tai visiška nesąmonė, nes testavimas yra sveikatos tikrinimas ir už tą laiką, kada darbuotojas testuojasi, ir už patį testą turi būti apmokama. Negali būti privaloma testuotis laisvu nuo darbo laiku, tą reglamentuoja teisės aktai“, – paaiškino ji.

Tačiau tokio viešo pareiškimo, kokį padarė Latvijos oro linijų bendrovė, pasak I.Ruginienės, Lietuvoje nematyti. Anot jos, to priežastis paprasta: „Tai būtų neteisėta.“ Be to, tai sukeltų ir nemažą atgarsį visuomenėje. „Manau, tai tikrai sukeltų „šaršalą“, o toks darbdavių elgesys diskredituotų patį skiepijimo procesą. Lietuvoje ir taip yra įtampa dėl skiepijimo proceso, jis tikrai nevyksta sklandžiai, žmonės bijo dažniausiai dėl nepagrįstų argumentų, melagienų. Tad žmonių statymas į privalomą eilę menkintų patį skiepijimosi procesą ir dar labiau atstumtų žmones nuo skiepų. O tai nėra mūsų tikslas. Mūsų tikslas yra skatinti žmones skiepytis, kad kuo greičiau susidarytų kolektyvinis imunitetas, nes tik tokiu atveju visi galėsime vieną dieną grįžti į ankstesnį normalų gyvenimą“, – kalbėjo I.Ruginienė.

Ką daryti sulaukus spaudimo skiepytis?

Visgi, jei skiepytis nenorintis darbuotojas patenka į tokią situaciją, kada darbdavys reikalauja privalomai pasiskiepyti, vertėtų tai spręsti raštiškai. I.Ruginienė rekomendavo reikalauti darbdavio raštu nurodyti argumentus ir kokiais teisiniais pagrindais vadovaujantis darbuotojas turi privalomai pasiskiepyti. Darbuotojas turi teisę apsispręsti – skiepytis ar ne, ir apie tai raštu informuoti darbdavį.

Į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) ir Darbo ginčų komisiją I.Ruginienė ragina kreiptis tik tada, kada darbdavių grasinimai tampa realūs ir žadėtos sankcijos įvykdomos. VDI taip pat informuoja, kad Lietuvoje nėra įstatymo dėl privalomos vakcinacijos, todėl bet koks reikalavimas darbuotojams skiepytis yra neteisėtas. Jų teigimu, darbuotojų grąžinimas į darbą iš prastovų, susijusių su COVID-19 pandemija, taip pat negali būti panaudotas diskriminacijai. Pasitaikius tokiems atvejams darbuotojas gali skųstis Darbo ginčų komisijai. Seimas dar kovo pabaigoje priėmė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kurios leido Vyriausybei įpareigoti kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19. Atsisakęs tikrintis arba be labai svarbių priežasčių nepasitikrinęs darbuotojas skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą. Jei tokių galimybių nėra, jis gali nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga. Tačiau dar praėjusią savaitę Konstitucinis Teismas nusprendė įvertinti, ar toks dėl užkrečiamos ligos atsisakiusio tikrintis darbuotojo nušalinimas nuo darbo jam nemokant atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai.

Lrytas.lt primena, kad „Air Baltic“ paskelbė 20 ankstesnių lėktuvų ekipažų narių formavimą, o pretendentai, anot bendrovės pranešimo, įvertinant tai, kad jie tiesiogiai kontaktuos su keleiviais, turi būtų paskiepyti nuo COVID-19 ligos. „Air Baltic“ dabar turi apie 1,1 tūkst. darbuotojų. 96,14 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno įmonė „Aircraft Leasing 1“.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/05/24/news/-lewben-verslo-akademija-efektyvesniam-verslo-procesu-valdymui-automatizavimo-ir-skaitmeninimo-sprendimai-19482996/