SOCIALINIAI DARBUOTOJAI KVIEČIA SOCIALINIAM DIALOGUI
Socialinio dialogo idėja Lietuvoje iki šiol buvo gana neišplėtota: pagal pagrindinius kiekybinius rodiklius Lietuva patenka tarp labiausiai neišvystytą socialinį dialogą turinčių šalių Europos Sąjungoje. Tai yra liūdna statistika, tačiau dar liūdniau, kad socialinių darbuotojų darbo užmokestis yra vienas mažiausių Lietuvoje. Ir nors pandemijos akivaizdoje socialiniai darbuotojai, kurie dirbo itin sunkiomis sąlygomis, padėdami kovoti su virusu socialinių įstaigų gyventojams, nesulaukė tokio valstybės dėmesio ir atlygio, kokio sulaukė šalies medikai, visgi jiems LR Vyriausybės nutarimu buvo skirtos premijos. Buvo net parengtos rekomendacijos, kokiais kriterijais vadovaujantis šias premijas reikėtų paskirstyti savivaldybių socialinio sektoriaus darbuotojams.
Lietuvos profesinių sąjungų atstovai užsimena, kad pastaraisiais metais socialiniam dialogui ir jo vystymui pradedama skirti vis daugiau dėmesio: pasirašomos šakinės sutartys, vyksta darbdavių ir darbuotojų diskusijos bei deramasi dėl įvairių lengvatų, kurios pagerintų darbuotojams darbo sąlygas, suteiktų daugiau motyvacijos. Nors visa tai skamba sudėtingai, socialinio dialogo dėka gauname teigiamą rezultatą – padidėjusias algas, geresnes socialines garantijas.
Kitų šalių patirtis rodo, kad šią sritį ypač svarbu plėtoti savivaldos lygmeniu, pavyzdžiui, skatinant savivaldybių administracijos dalyvavimą įvairiose kolektyvinėse derybose ar pasirašant sektorines bei teritorines kolektyvines sutartis. „Savivaldybių tarybų nariai daug sprendžia dėl savo socialinių darbuotojų organizacijų, todėl jų dalyvavimas ir įsitraukimas į šį projektą yra neabejotinai svarbus”, – sako Irena Petraitienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos ( toliau LVTPS) pirmininkė.
LVTPS praėjusiais metais įsijungė į projektą „Socialinis dialogas ir kolektyvinės sutartys Lietuvoje“. Projektą įgyvendina Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), Norvegijos vietos ir regionų valdžios asociacija ir LVTPS. Projektas yra finansuojamas Norvegijos Norway Grants 2014-2021 m. finansinio mechanizmo lėšomis. Projekto tikslas – skatinti socialinį dialogą savivaldybėse socialinių paslaugų srityje. Projekte dalyvauja penkios pilotinės savivaldybės: Marijampolės, Rokiškio, Trakų ir Utenos rajonų bei Vilniaus miesto.
Vasarą atliktas kolektyvinių sutarčių įgyvendinimo praktikos tyrimas socialinių paslaugų srityje parodė, kad socialinio dialogo lygis atskirose savivaldybėse reikšmingai skiriasi. Tyrimas buvo skirtas penkioms pilotinėms anksčiau minėtoms savivaldybėms, tačiau apklausa buvo vykdoma ir kitose savivaldybėse. Buvo apklausiama suinteresuotų grupių atstovai: savivaldybių, socialinių įstaigų vadovai ir atstovai, profesinių sąjungų nariai bei neasocijuoti, profesinėms sąjungoms nepriklausantys nariai. Taip pat to paties tyrimo metu buvo nustatyta, kad skirtingose savivaldybėse ir įstaigose socialinis dialogas stiprėja ir intensyvėja – tai labai geras ženklas, tačiau visuomet yra kur tobulėti.
Pagrindiniai veiksniai, kurie lėmė socialinio dialogo plėtrą yra Darbo kodekso priėmimas ir Šakinių kolektyvinių sutarčių (ŠKS) pasirašymas. Visa tai paskatino profesinių sąjungų kūrimąsi, domėjimąsi darbuotojų teisėmis ir galimybėmis, davė naudos profesinių sąjungų nariams, žmonės tapo aktyvesni, darbuotojai labiau motyvuoti, papildomai buvo pasirašytos įstaigos lygmens kolektyvinės sutartys, atsirado daugiau pasitikėjimo ir dialogo su įstaigų vadovais, pagerėjo psichologinis klimatas ir darbo aplinka.
Projekto įgyvendinimo metu buvo surengti įvairaus formato renginiai: forumas, trys seminarai, mokymai penkioms pilotinėms savivaldybėms, kuriuos Lietuvos savivaldybių asociacija bei Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesine sąjunga organizavo kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, savivaldybių ir profesinių sąjungų atstovais buvo diskutuota apie socialinio dialogo plėtojimą savivaldybėse, teritorinių sutarčių socialinių paslaugų srityje pasirašymą. Profesinių sąjungų bei savivaldybių atstovams dalinantis savo patirtimi paaiškėjo, kad egzistuoja didelis poreikis apmokyti darbuotojus vesti socialinį dialogą bei išmokyti deryboms būtinų praktinių įgūdžių, tad buvo nustatytas šių vizijų planas.
Nacionalinės kolektyvinės sutarties ir Socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties pasirašymas paskatino profesinių sąjungų kūrimąsi bei narystės augimą. Tačiau iš vadovų pusės kilo nepasitenkinimas, dėl į Socialinių paslaugų šakos kolektyvinių derybų procesą neįtrauktų savivaldybių administracijų, trūko informacijos apie derybas, nevyko konsultacijos.Socialinės paramos centrų, socialinių skyrių savivaldybėse, globos namų ir pensionatų vadovai nuolat baiminasi, kad neturės pakankamai išteklių vėlesniam šių sutarčių nuostatų įgyvendinimui. Kolektyvinėje sutartyje socialinės garantijos, kurios taikomos tik profesinių sąjungų nariams supriešino darbuotojus ir kėlė įtampą kolektyvuose.
Projekto „Socialinis dialogas ir kolektyvinės sutartys Lietuvoje“ metu socialinėse įstaigose, organizacijose buvo atliktas tyrimas. Apibendrinus tyrimą, buvo pateiktos išvados ir rekomendacijos, kurios tikėtinai taps realybe, įgyvendinus projekto tikslus. Pirmiausia ir svarbiausia – toliau stiprinti socialinį dialogą savivaldybių lygmeniu. Darbdaviai privalo suprasti profesinių sąjungų svarbą ir sudaryti sąlygas joms kurtis. Taip pat reikšminga yra skatinti teritorinių sutarčių socialinių paslaugų srityje pasirašymą, į derybų procesą įtraukiant ir darbdavius bei rengti bendrus mokymus apie socialinį dialogą darbdavių ir profesinių sąjungų atstovams. Dar vienas tikslas pasibaigus projektui – gebėti inicijuoti diskusijas, kas galėtų būti darbdavių atstovu derybose, koks galėtų būti savivaldybių lygmens darbdavių įsitraukimo į šį procesą mechanizmas.
Projekto veiklos parodė, kad savivaldybėse vis dar vyrauja neigiamas požiūris į profesines sąjungas, raginama nestoti, daromas spaudimas, trūksta supratimo ir suvokimo apie profesinių sąjungų veiklą tiek vadovų, tiek darbuotojų tarpe, dėl šių priežasčių projektas yra ypatingai svarbus ir reikalingas Lietuvos mastu. Dalis darbuotojų profesines sąjungas mato kaip įrankį trumpalaikių problemų sprendimui, trūksta susikalbėjimo tarp profesinių sąjungų vadovų, darbuotojų ir darbdavių, pasigendama aiškios lyderystės, efektyvios komunikacijos, sėkmingai socialinio dialogo plėtrai trukdo dažna administracijos vadovų kaita, juntamas derybinių įgūdžių trūkumas.
Nepaisant to, yra akivaizdus poreikis socialinio dialogo ir kolektyvinių sutarčių pasirašymo tiek nacionaliniu, tiek teritoriniu, tiek darbdavio lygmeniuLietuvoje, todėl socialinio dialogo projekto įgyvendinimas yra labai svarbus savivaldybių bei socialinių įstaigų vadovams bei profesinėms sąjungoms. Tikimasi reikšmingų rezultatų ir didelio pokyčio bei naudos įvairiose kolektyvinėse derybose, pasirašant sektorines bei teritorines kolektyvines sutartis.
Andrius Petraitis
2021-12-30