2002 m. gruodžio 20 d. JTO Generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją dėl valstybės tarnautojo dienos paminėjimo. Šia diena siekiama didinti valstybės tarnybos patrauklumą dalinantis informacija apie valstybės tarnautojų indėlį į valstybės vystymosi procesus, atkreipiant dėmesį į valstybės tarnybos vertybes ir svarbą visuomenei.

2022 m. birželio 30 d. Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengė Tarptautinės valstybės tarnautojo dienos minėjimo renginį.

Renginyje dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos vadovybė, valstybės ir savivaldybių įstaigų, universitetų atstovai. Jo metu apdovanoti įstaigų atstovai, kurie savo aktyviu bendradarbiavimu prisideda prie sėkmingo centralizuotos atrankos į valstybės tarnybą organizavimo. Taip pat pranešėjai apžvelgė svarbiausius valstybės tarnybos istorinius momentus bei šiandienos aktualijas.

Renginį pradėdamas ir visus valstybės tarnautojus su praėjusia profesine švente sveikindamas Valstybės tarnybos departamento direktorius Gediminas Miškinis sakė, kad įvairiose šalyse skiriasi valstybės tarnybos apimtis, funkcijos, statusas, prestižas, bet nesiskiria šios šventės nešama žinutė – valstybės tarnyba yra valstybės ašis. Ir labai svarbu, kad šią ašį laikytų stipriausi, talentingiausi, gabiausi, labiausiai motyvuoti žmonės. Kad tiek visuomenė, tiek jie patys suvoktų savo darbo reikšmę bei prasmę. Nes kai matai prasmę, įgauni jėgų dideliems darbams. Tad valstybės tarnautojams jis pirmiausiai palinkėjo nepamiršti, kokį prasmingą ir visiems reikalingą darbą jie dirba.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kalbėjo, kad esame taške, kai valstybės tarnybai būtinai reikia pokyčių. Kaip rodo Vidaus reikalų ministerijos kiekvienais metais atliekamos apklausos, daugiau nei pusė valstybės tarnautojų nėra patenkinti savo darbo sąlygomis. O kai darbuotojas nėra patenkintas, klausimas, ar jis gali visiškai atsiduoti savo darbui. Tad šiuo metu Vidaus reikalų ministerijos prioritetas – daryti pokyčius. Ir ne kosmetinius, o esminius. Šiuo metu jau yra pateikti derinimui teisės aktų pakeitimai, kurie, ministrės nuomone, padės sustiprinti įstaigų vadovų korpusą bei visos valstybės tarnybos motyvaciją.

Dr. Algirdas Jakubčionis, Vilniaus universiteto docentas, pasakojo apie pačią ankstyviausią Lietuvos valstybės tarnybos istoriją ir jos įdomybes. Štai Lietuvos valstybės tarnybos aušroje, 1917 m., apie 40 proc. valstybės tarnautojų, tada vadintų valdininkais, buvo tik su pradiniu išsilavinimu. Nemaža dalis pirmųjų valstybės tarnautojų buvo ir visai beraščiai. Padėtis iš esmės pasikeitė trečiajame dešimtmetyje, kai tarnautojų gretas ėmė pildyti aukštąjį išsilavinimą turintys jauni žmonės. Tuo metu būta problemų, kurias spendžiame ir dabar. Trūko apie 14 proc. tarnautojų, iš pradžių stigo pinigų jų darbo užmokesčiui. Jau tada teisiškai apribotas nepotizmas valstybės tarnyboje – nustatyta, kad vienoje įstaigoje negali dirbti pirmos eilės giminės, buvo įvestas valstybės tarnautojų etikos kodeksas, nustatyti minimalūs reikalavimai įsidarbinant valstybės tarnyboje ir kt. Kaip pabrėžė pranešėjas, sustiprėjus Lietuvos valstybei, tarnautojo profesija tapo ir garbinga, ir gana gerai apmokama.

Dr. Jolita Miliuvienė, Konstitucinio Teismo pirmininko patarėja, pristatė valstybės tarnybos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos santykį. Konstitucijoje nustatyta teisė visiems Lietuvos Respublikos piliečiams stoti į valstybės tarnybą. Ir visgi ši teisė nėra absoliuti, konstitucinė samprata valstybės tarnautojams formuoja aukštesnius nei kitiems darbuotojams reikalavimus. Pasak pranešėjos, konstitucine prasme valstybės tarnautojai yra ypatinga socialinė grupė, o tai lemia jos reikšmingumas visam valstybės gyvenimui.

J. Miliuvienė pasakojo, kad ypač vertingi valstybės tarnybos tobulinimui yra Konstitucinio Teismo nutarimai, nes jie ne tik gina piliečių teises, bet ir padeda tobulinti teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, vykdant Konstitucinio Teismo nutarimus buvo įgyvendinti tokie pakeitimai kaip konkurso eigos ir rezultatų fiksavimas, tarnautojams leista dirbti kitą darbą, jei nėra viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, nustatyta valstybės tarnautojų atsakomybė už savo sprendimais padarytą žalą ir kt.

Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė kalbėjo apie valstybės tarnautojo viziją – koks jis turi būti, kad tenkintų dabartinės ir ateities visuomenės poreikius. Pasak jos, šiuo metu mums reikia valstybės tarnautojo vizionieriaus, kuris mąstytų nestandartiškai, mokėtų greitai rasti problemų sprendimus. Šiuo metu keliame didelius lūkesčius valstybės tarnautojams, o priemonės juos motyvuoti, išlaikyti ir pritraukti į valstybės tarnybą labai ribotos. Būtent šiuos apribojimus Vidaus reikalų ministerija siekia panaikinti siūlomais Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimais, kurių tikslas – stiprinti vadovų korpusą, suteikti jiems konkurencingą darbo užmokestį, orientuoti valstybės tarnautojų veiklą į rezultatus, didinti lankstumą valdant žmogiškuosius išteklius, tobulinti atlygio sistemą, diegti organizacinę kultūrą įstaigose.

Kaip kalbėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė, nors interesų konfliktų apibrėžtis ir esmė atrodo paprasta ir aiški, bet iš praktikos matyti, kad neretai žmonėms būna sudėtinga juos įvertinti. Visgi, kaip rodo VTEK tyrimai, padėtis gerėja. Pastaruoju metu tyrimai dėl valstybės tarnautojų interesų konfliktų sudaro vos apie 20 proc. VTEK atliekamų tyrimų.

Pranešėja pasakojo, kad per 10 metų labai pasikeitė VTEK atliekamų tyrimų pobūdis. Tokių paprastų atvejų, kai savoms reikmėms naudojamas tarnybinis automobilis, į darbą priimamas giminaitis, praktiškai nebeliko. Tyrimai tapo sudėtingesni, nes dažnai tiriamas ne akivaizdus faktas, o šališkumo regimybė.

Ji pabrėžė, kad privačių interesų deklaravimas nėra savitikslis. Tai interesų konfliktų prevencijos priemonė, todėl būtinas vadovų įsitraukimas, kad jie, peržiūrėję deklaracijas, skirstydami užduotis savo komandai į tai atsižvelgtų. Taip pat ji paragino įstaigose kurti ne į baudimą, o  į pagalbą, konsultavimą orientuotą interesų konfliktų valdymo sistemą.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinę sąjungą šiame renginyje atstovavo  Irena Petraitienė ir Rima Kisielienė .

LVTPS info