Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) sveikina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą, kuris patvirtina ES Minimalaus darbo užmokesčio direktyvos galiojimą. Šis sprendimas užtikrina, kad pagrindiniai direktyvos komponentai, ypač teisingos darbo užmokesčio normos ir kolektyvinio sutarčių sudarymo skatinimas, išlieka teisiškai tvirti bei privalomi visoje ES.

Svarbiausi ESTT sprendimo aspektai

• Teisingumo Teismas patvirtino bendrą ES minimalaus darbo užmokesčio direktyvos teisėtumą ir pagrindinius reikalavimus. Tai sustiprina teisinį pagrindą teisingo darbo užmokesčio iniciatyvoms ES.
• Valstybės narės privalo toliau skatinti ir plėsti kolektyvinį sutarčių sudarymą, įskaitant reikalavimą parengti nacionalinius veiksmų planus kolektyvinių derybų aprėpties didinimui.
• Nors Teismas panaikino 5 straipsnio 2 dalį (kurioje buvo pateikti išsamūs minimalaus darbo užmokesčio adekvatumo vertinimo kriterijai), 5 straipsnio 1 dalis lieka galioti, išlaikydama ryšį tarp minimalaus darbo užmokesčio ir padorios gyvenimo lygio užtikrinimo.
• 5 straipsnio 4 dalis taip pat išlieka galioti, naudojant „padorumo ribą“ – apibrėžiamą kaip 50% vidutinio darbo užmokesčio ir 60% vidutinio darbo užmokesčio – kaip privalomus orientyrus minimalaus darbo užmokesčio adekvatumo vertinimui. Šie kriterijai išlieka pagrindiniais įrankiais, nustatant teisingą minimalų darbo užmokestį ir siekiant apsaugoti darbuotojus nuo skurdo dirbant.

Reikšmė valstybėms narėms

• ES valstybės išlaiko „visišką teisinį tikrumą“ įgyvendinant Direktyvą ir turėtų atsisakyti „laukimo“ strategijų, o aktyviai didinti minimalaus darbo užmokesčio grindis ir plėsti kolektyvinių derybų aprėptį.
• ETUC pabrėžia, kad būtina parengti nacionalinius veiksmų planus, siekiant bent 80% kolektyvinių derybų aprėpties.
• Po 5 straipsnio 2 dalies panaikinimo dauguma ES valstybių vis tiek privalo laikytis TDO Konvencijos Nr. 131, kurioje nurodyti panašūs adekvatumo kriterijai (gyvenimo išlaidos, produktyvumas ir ekonominiai aspektai) nustatant minimalų darbo užmokestį.
• ETUC ragina Europos Komisiją skubiai pateikti Rekomendaciją dėl papildomo orientavimo ir geriausios praktikos koordinavimo, siekiant užtikrinti pakankamą ir didėjantį darbo užmokestį visoje Europoje.

Kiti teisiniai ir politikos aspektai

• Sprendimas neleido šalims mažinti ar naikinti minimalaus darbo užmokesčio, nes Direktyvos 16 straipsnis saugo nuo tokių veiksmų.
• ETUC nerimauja dėl nuostatos, draudusios „automatinę indeksaciją“ kaip pagrindą mažinti minimalius atlyginimus, panaikinimo, tačiau valstybės narės ir toliau turi pareigą nenaikinti ir nemažinti minimalaus atlyginimo.
• Visos ES šalys taip pat privalo laikytis Europos socialinės chartijos, kuri reikalauja mechanizmų, užtikrinančių teisingą ir pakankamą darbo užmokestį, bei skatinti kolektyvinį sutarčių sudarymą.

Teismo sprendimas įtvirtina minimalaus darbo užmokesčio direktyvą kaip solidų teisinį instrumentą teisingam atlygiui ES užtikrinti. Nors viena informacija apie adekvatumo kriterijus buvo panaikinta, pagrindiniai standartai (50% ir 60% ribos) lieka galioti, o narės turi privalomą įpareigojimą įgyvendinti išsamias darbo užmokesčio apsaugos ir kolektyvinio derybų priemones.

Kokia situacija Lietuvoje

Lietuvoje ES minimalaus darbo užmokesčio direktyva dar nėra visiškai įgyvendinta, tačiau jos poveikis jau pradeda jaustis politikoje ir viešose diskusijose. Minimalų darbo užmokestį Lietuvoje vis dar nustato nacionalinė vyriausybė, tačiau direktyva įpareigoja reguliariai peržiūrėti atlyginimus, taikyti aiškius kriterijus ir konsultuotis su socialiniais partneriais.​

Pagrindiniai pokyčiai Lietuvoje

• MMA santykis su vidutiniu atlyginimu Lietuvoje dar nesiekia ES rekomenduojamų 50%, tad valstybė turi potencialą didinti minimalų atlyginimą.​
• Lietuva kol kas oficialiai nepradėjo pilno direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę, nors privalės tai padaryti pagal ES tvarkaraštį.​
• Aktyviai diskutuojama ir ruošiami teisiniai aktai kolektyvinių derybų skatinimui ir MMA didinimui, remiantis ES rekomendacijomis.​

Kolektyvinių derybų situacija ir veiksmų planai

• Lietuvoje ruošiamas teisės aktų tobulinimas, kuris sudarys palankesnes sąlygas kolektyvinėms deryboms ir darbuotojų teisėms.​
• Tikimasi, kad bus siekiama padidinti kolektyvinių derybų aprėptį iki ES direktyvos numatyto 80% lygio.​

Nors direktyva Lietuvoje dar nėra formalizuota pilnai, valstybė jau pradeda atsižvelgti į jos reikalavimus MMA didinimo ir kolektyvinių derybų srityse. Pilnas įgyvendinimas lauks artimiausiais metais, ir šiuo metu vyksta pasirengimo, diskusijų bei teisės aktų rengimo procesai.